Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
 

2018 m. vykdomi projektai:

 

Pavadinimas - Aktoriaus/autoriaus asmenybės metas Mažuosiuose Radvilų rūmuose

Aprašymas - Šiais metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pakvietė

vyresniųjų klasių moksleivius susipažinti su muziejaus eksponatais ir

Lietuvos teatro istorija netradiciniu keliu. Bendradarbiaujant su Vandos ir

Balio Sruogos muziejumi ir Babickų muziejumi Laukminiškių kaime moksleiviai

susipažino su iškilių Lietuvos kultūros asmenybių Balio Sruogos ir

aktorės Unės Babickaitės gyvenimu ir kūryba, apie garsias istorines a

smenybes Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje buvo parodyti

spektakliai „Balys Didysis" (aktoriai Dalia Storyk ir Remigijus Vilkaitis) ir

„Unė" (aktorė Birutė Mar). Moksleiviai turėjo galimybę bendrauti su aktoriais,

pasidalinti jų patirtimi, susipažinti su teatro kūrybos procesais iš arti

bei patys kurti improvizacijas. Projekte dalyvavo Vilniaus jėzuitų gimnazija,

Vilniaus Žemynos gimnazija, Vilniaus Užupio gimnazija, Vilniaus Žvėryno gimnazija,

taip pat prie projekto prisijungė ir regionų mokyklos -

Anykščių gimnazija bei Panevėžio raj. Velžio gimnazija. 

Projekto trukmė - 2018 m. rugsėjis-gruodis; 

Suma - 11 700 Eur

 

Pavadinimas: Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra

Aprašymas:

• Projekto tikslas: Vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra.
• Projekto trukmė 2018 m. birželio 18 d. - 2021 m. birželio 30 d.
• Projekto vykdytojas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
• Projekto partneris Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
• Projekto finansavimo šaltinis, vertė (Eur) ES Europos regioninės plėtros fondas.
• Projekto vertė - 9 911 532 Eur.
• Projekto pristatymas: Projektas, kurio trukmė 36 mėnesiai, bus vykdomas kartu su partneriais - 24 atminties, kultūros ir švietimo įstaigomis. Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje pažymima, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama suskaitmenintos kultūrinės medžiagos naudojimui. Tai aktualu ir Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos (toliau - VEPIS) saugomo bei per portalą epaveldas.lt prieinamo skaitmeninto kultūrinio turinio atveju. Pagrindinė problema - nepakankamas VEPIS ir portalo epaveldas.lt išnaudojimas skaitmeninto kultūrinio paveldo sklaidai. Problema ir ją lemiantys veiksniai skirstomi į kelis blokus: VEPIS infrastruktūros problemos, trukdančios konsoliduotai teikti skaitmeninimo paslaugas; skaitmeniniu kultūrinio paveldo turiniu grįstų el. paslaugų trūkumas; ribotas kultūrinio paveldo turinio prieinamumas; ribotos suskaitmeninto turinio panaudojimo švietimo ir pan. tikslams galimybės.
• Projekto metu planuojamos veiklos: modernizuoti VEPIS; sukurti 9 naujas el. paslaugas; parengti naują skaitmeninį turinį; aktualizuoti skaitmeninį turinį, sukuriant 3 edukacines elektronines priemones.
• Numatomi projekto rezultatai: Projekto rezultatas - sukurtos 9 naujos el. paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais: Skaitmeninio turinio susiejimo su geografine vieta paslauga; Skaitmeninio turinio valdymo paslauga; „Vieno langelio" paslauga; Skaitmeninio turinio analizės ir tyrimų vykdymo paslauga; Personalizuotų virtualių parodų paslauga; Kūrinio statuso ir licencijavimo sąlygų pateikimo paslauga; Muzikos iš natų grojimo paslauga; Žemėlapių pateikimo paslauga; Virtualiosios ir papildytosios realybės ekspozicijų paslauga.
• Kiti projekto metu siekiami rezultatai: efektyvesnė ir tikslesnė kultūros objektų paieška; interaktyvesnis informacijos apie kultūros turinį pateikimas; didesnė kultūrinio turinio sklaida; gausesnis skaitmenintų kultūros paveldo objektų fondas.

Atsakingas asmuo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Auksė Kapočiūtė, projekto „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra" koordinatorė, el. p. aukse.kapociute@ltmkm.lt

 

2016 m. vykdomi projektai:


Pavadinimas: "Paprasta surast - įdomu atrast" (interneto svetainės galimybių plėtra) Gauta 4000 Eur. 2015 m. III finansavimo etapo projektų konkursui.
Pavadinimas: Jubiliejinio leidinio „Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus 1926-2016" leidybai. Gauta 7 300 Eur. ; 2016 m. I finansavimo etapo projektų konkursui.
Pavadinimas: Projekto „XX a. pabaigos XX a. pr. Lietuvos scenografų darbų įsigijimas" įgyvendinimui. Gauta 2000 Eur.; 2016 m. I finansavimo etapo projektų konkursui.

 

2014 m. vykdomi projektai:

 

Pavadinimas: Teatro ir kino dailininkės Gražinos Konstancijos Remeikaitės eskizų įsigyjimas
Aprašymas: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus misija - rinkti, saugoti ir puoselėti kultūros paveldą, susijusį su Lietuvos teatro ir kino istorija. Gražina Konstancija Remeikaitė (g. 1934 m. lapkričio 25 d., Kėdainių raj.) teatro ir kino dailininkė, kostiumų kūrėja aktyviai kūrusi nuo 1962 iki 2001 metų. Per šį laikotarpį sukūrė kostiumų eskizų daugiau nei dvidešimčiai kino filmų bei trisdešimt šešiems spektakliams įvairiuose Lietuvos teatruose. Kaip kostiumų kūrėja dailininkė iš ėsmės prisidėjo prie profesionalaus lietuviško kino istorijos, jos vystimosi. Bendradarbiavo su žymiais Lietuvos kino režisieriais - Gyčiu Lukšu, Arūnu Žebriūnu, Algirdu Dausa, Algimantu Kundeliu. 1973 metais G. K. Remeikaitė debiutavo kaip teatro dailininkė - sukūrė kostiumus Panevėžio dramos teatre pastatytai A. Strinbergo dramai „Mirties šokis". Šį spektaklį režisavo Juozas Miltinis, su kuriuo dailininkė pastatė dar ne vieną spektaklį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus vienintelis muziejus, kuriame saugomi G. K. Remeikaitės darbai. Tačiau turima kolekcija - 24 kostiumų eskizai iš trijų spektaklių ir dviejų filmų - neatspindi įvairiapusės dailininkės kūrybos, tapusios neatsiejama Lietuvos kino ir teatro istorijos dalimi.

Finansavimas: Lietuvos kultūros taryba, 2014 m. I etapas, Prioritetinės veiklų rėmimo srities priemonė „Muziejinių vertybių įsigyjimas"

 

Vykdymo laikotarpis: 2014 m. balandžio 7 d. - birželio 30 d.

Rezultatas: įsigyta 60 kostiumų eskizų. Dar 63 eskizus dailininkė padovanojo.

Pavadinimas: Dailininko Stasio Ušinkso darbų restauravimas
Aprašymas: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma 320 dailininko Stasio Ušinsko (1905-1975) scenografijos eskizų bei 10 marionečių.
S. Ušinsko scenografijos eskizų rinkinys pradėtas tvarkyti 1989 metais. Iki 1996 metų buvo restauruoti trisdešimt trys įvairių spektaklių (R. Planquette‘o „Kornevilio varpai", Valstybės teatras, 1932; I. Dzeržinskio „Ramusis Donas", Valstybinis dramos, operos ir baleto teatras, 1940; J. Strausso „Čigonų baronas", Valstybės teatras, 1934; V. Muradelio „Tautų draugystė", Valstybės teatras, 1947; W. Shakespeare‘o „Dvyliktoji naktis", Valstybės teatras, 1933; B. Sruogos „Milžino paunksmė", Valstybės teatras, 1934; R. Bilingerio „Gigantas", Vilniaus miesto teatras; 1944) scenovaizdžių ir kostiumų eskizai. Dėl lėšų stokos šis darbas nebuvo tęsiamas. Restauruoti ir geros būklės scenografijos eskizai ir marionetės buvo eksponuojami muziejaus rengtose scenografijos parodose ir dailininko 100-iui skirtų parodų ciklo metu.
Tęsiant S. Ušinsko eskizų kolekcijos tvarkymą, atrinkti patys reikšmingiausi dailininko darbai: B. Dvariono baleto „Piršlybos" (Valstybės teatras, 1933) eskizai, šio spektaklio scenografija 1937 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje buvo apdovanota aukso medaliu; J. Strausso operetės „Čigonų baronas" (Valstybės teatras, 1934), A. de Musset dramos „Meile nežaidžiama" (Valstybės teatras, 1933), S. Čiurlionienė-Kymantaitė dramos „Riteris budėtojas" (Valstybės teatras, 1934), kurių režisierius buvo Andrius Oleka-Žilinskas, ir kitų reikšmingų spektaklių scenografijos eskizai.

Finansavimas: Lietuvos kultūros taryba, 2014 m. I etapas, Prioritetinės veiklų rėmimo srities priemonė „Muziejinių vertybių restauravimas ir prevencinis konservavimas"

Vykdymo laikotarpis: 2014 m. balandžio 7 d. - gruodžio 15 d.

Rezultatas: restauruoti 40 eskizų.

 

PROJEKTAS - "Interaktyvūs kūrybiniai sprendimai muziejuje: žaisdami pažinkime"

RĖMIMO SRITIS - Muziejų ekspozicijų ir parodų pritaikymas vaikams ir jaunimui;

TERMINAS - 2014 m.gegužė-spalis;

ĮGYVENDINIMO FORMA - Muziejaus ekspozicijos atnaujinimas ir pritaikymas vaikams ir jaunimui įdiegiant naująsias technologijas;

PROJEKTO TRUMPAS APRAŠYMAS Kadangi nuolatinė muziejaus ekspozicija buvo rengta prieš 14 metų, ji išeksponuota remiantis klasikiniu stilium, ir nėra labai atraktyvi ar papildyta naujomis technologijomis, kurios leistų kūrybiškiau bei įdomiau praskleisti muziejaus fondų užsklandą. Tai daugiafunkcis infoterminalas leis įgyvendinti naujus tikslus.

PROJEKTO TIKSLAS - pritaikant inovatyvius kūrybinius sprendimus sukurti naujas kompiuterines edukacines programas su mokomaisiais žaidimais, interaktyviom dėlionėm, klausimų viktorina bei kitomis kūrybinėmis užduotimis. Optimalus modernių informacinių technologijų pritaikymas muziejuje labiau tenkins lankytojų - ypač vaikų ir jaunimo – poreikius, pagyvins ekspoziciją, padės lankytojams įtvirtinti įgytas žinias.

UŽDAVINIAI: 1. Sukurti kompiuterines edukacines programas: mokomuosius žaidimus, interaktyvią dėlionę, klausimų viktoriną; 2. Suskaitmeninti eksponatus, kurie bus panaudoti virtualių žaidimų kūrimui; 3. Sukurti plataus pritaikymo ir galimybių, virtualų ir visapušikai pritaikomą interakcijų sistemą kompiuteriui su multi-lietimu jautriu ekranu; 4. Pritaikyti naujas programas muziejaus esamame informaciniame terminale (turinio valdymo sistemos patobulinimas); 5. Sukurti reikiamą architektūrinį dizainą virtualiam naudojimui.

 

Projekto pavadinimas -  Interaktyvi ir virtuali parodos „Būti ar nebūti“,

skirtos V.Šekspyro 450-čiui ir TEATRO metams pažymėti.

Aprašymas

Projekto tikslas - pažymint Teatro metus ir V.Šekspyro 450-ąsias gimimo metines,

pritraukti į muziejų daugiau naujų lankytojų, ypač moksleivių.

Projekto uždaviniai - surengti parodą "Būti ar nebūti", kurioje atsispindėtų V. Šekspyro tragedijos "Hamletas" pastatymai Lietuvos teatre. Paroda atskleistų kaip skirtingai buvo interpretuojamas kūrinys, kokias transformacijas patyrė pagrindinio herojaus princo Hamleto personažas; kokius klausimus kėlė ir atsakymus tragedijoje įžvelgė teatro kūrėjai - aktoriai, režisieriai, dailininkai - priklausomai nuo laikmečio, menininko, teatro. Ekspozicija iliustruotų dalį Lietuvos teatro istorijos, primintų teatro kūrėjų vardus, jų sukurtus darbus. Parodoje būtų eksponuojami Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fonduose esantys, bei skolinti eksponatai.

Projekto išskirtinumas - interaktyvumas ir neformali erdvė. Eksponatus galima liesti, fotografuoti. Nuotraukos, scenografijos eskizai perkeliami ant įvairių plokštumų: kubų, neorganinio stiklo plokščių, tekstilės. Spektaklių video įrašus rodoi televizorių ekranuose, kuriuos galima peržiūrėti patogiai sėdint ant sėdmaišių.

Finansavimas - Lietuvos kultūros taryba, 2014 m. I etapas, Prioritetinės veiklų rėmimo srities priemonė „Muziejinės veiklos projektai".

Vykdymo laikotarpis - 2014 m. lapkričio 6 d. - gruodžio 31 d.

Rezultatas: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje surengta paroda „Būti ar nebūti“;

paruoštas ir išleistas bukletas.

lt/en
LR KM
Lietuvos kultūros taryba
VEPS
 
Naujienlaiškio prenumerata
Tinklapio struktūra
Spausdinti
RSS

Copyright 2009

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Tinklapio dizainą kūrė Lukas Misevičius

Programavo Fresh media