Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
 

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus renginių salėje III a.

 

 

Parodos "Latgalos praeitis ir dabartis. Pliaterių pėdsakai latgalių krašte Latvijoje"

atidarymas 2018 m. rugsėjo 7 d. 16.30 val.

 

 

Paroda parengta Daugpilio rajono istorikų, kraštotyrininkų, byloja apie Latgalos kraštą,

jo istoriją ir dabartį. Kraštas iš visos Latvijos išsiskiria ne tik gražia ir tauria Latvijos istorija,

bet ir tai, jog jis - vienintelis katalikiškas Latvijos regionas su garsiąją Agluonos bažnyčia.

Iš šio krašto kilę daug garsių asmenyvių (Janis Rainis, broliai Skrindos)

turėję didėlės įtakos latvių tautiniam atgimimui.

 

Paroda veiks iki spalio 1 d. 

 

 

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS PARODŲ SALĖJE II a.

 

2018 m. rugsėjo 4 d. (antradienį) 18 val.

 

Virgio Rusecko

tapybos paroda "REVERANSAS"

 

Baleto tema V. Ruseckas pradėjo tapyti tik 2017 m.

Dėmesio centre - šokanti moteris, sustabdyta jos meninio gyvenimo akimirka:

nuo grakštaus „pa" iki nusilenkimo, išėjimo iš šviesos rato.

Balerinų kūnai fiksuoti sodriomis spalvomis, neslopintais,

energija trykštančiais potėpiais - visa gyva, tikra, įsimintina,

kaip gali būti įsimintos sapne regėtos aukso dulkės ant angelo sparno.

 

 

Šokio pasaulis, gimstantis iš muzikos, judesių ritmo, aistrų siautulio,

yra viliojęs ne vienos epochos, ne vienos kartos dailininkus -

garsusis Edgar Degas baletui paskyrė beveik pusantro tūkstančio savo darbų...

 

Daugiau apie parodą:

http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/virgio_rusecko_tapybos_paroda_reveransas.html 

 

Paroda veiks iki spalio 13 d.  

 

 

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS 2 a. salėje

PARODA PRATĘSIAMA IKI RUGSĖJO 1 D.

A s h e r   E l h a r a r

Spalvingi, veltinio technika atlikti darbai

parodoje EMOCIJOS iš Izraelio

 

Parodos atidaryme dalyvaus Izraelio ambasadorius Amir Maimon

 

„Aš abejoju viskuo, išskyrus širdies jausmų šventumą ir vaizduotės tiesą"
John Keats

 

Pastaraisiais metais autorius daug laiko skyrė unikalios technikos kūrimui,

kurios dėka vilna įterpiama į audinį adata. Jis kuria tapybiškus kūrinius, derindamas vilną

su skirtingomis spalvomis, taip sukurdamas išskirtinį darbą, kuriame naudojamas unikalus

koloritas bei tekstūra, suteikianti kūriniui psichologinį aspektą.

 

Portretų tema Ashero darbuose yra sulaukusi didelio susidomėjimo.

Pasak autoriaus, jis renkasi nagrinėti portetus kaip kultūrinius simbolius.

O jo pasirinkti veidai yra visų gerai žinomi asmenys.

Idėja kurti portretus iš kino ir muzikos pasaulio yra siejama su mūsų poreikiu

būti sociumo kultūroje, kuris mus praturtina. Emociniai įspūdžiai, kuriuos žmonės patiria

žiūrėdami filmus ar klausydami muzikos yra susieti su kuriamo menininko portretu,

kurį autorius, remdamasis savo patirtimi, jį įprasmina ir perteikia žiūrovui.

 

Paroda veiks iki rugpjūčio 25 d.

 

Plačiau apie parodą:

http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/asher_elharar_paroda_emocijos_izraelis.html

 

 

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS I a. salėse

Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920-1940 m.  

Parodos atidarymas 2017 m. gruodžio 6 d. 17 val.

 

Pasitikdamas Valstybės atkūrimo 100-metį, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

pristato 1920-1940 m. teatro dailininkų kūrybą, neabejotinai turėjusią įtakos

mūsų atsikuriančios šalies kultūriniam gyvenimui.

 

Parodoje norima atkreipti dėmesį į Lietuvos tarpukario dailininkų vaidmenį

kuriant pirmąjį profesionalų Lietuvos teatrą, platų menininkų ir jų kūrybos spektrą,

scenografijos, kaip lygiaverčio spektaklio komponento įsitvirtinimą teatro scenoje.

 

Muziejaus salėse eksponuojami šimtas penkiasdešimt trys originalūs dailininkų

Vlado ir Barboros Didžiokų, Mstislavo Dobužinskio, Vladimiro ir Olgos Dubeneckių,

Adomo Galdiko, Natalijos Gončarovos, Antano Gudaičio, Petro Kalpoko,

Konstantino Korovino, Telesforo Kulakausko, Georgo Lapšino,

Juozapo Levinsono-Benari, Ludolfo Liberto, Liudo Truikio, Stasio Ušinsko,

Adomo Varno darbai, Valstybės teatro spektaklių afišų, programėlių

ir nuotraukų kopijos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių.

 

Parodoje demonstruojama režisieriaus Justino Lingio

dokumentinė apybraiža „Laikinosios sostinės fenomenas"

 

Paroda veiks iki 2018 m. spalio mėn.  

 

Daugiau apie parodą: 

http://ltmkm.lt/lt/parodos/ilgalaikes_parodos.html 

 

 

LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJAUS I a.

PARODA „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“

 

2015 m. sausio 22 d.  

 

Paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“, skirta pirmajai operai Lietuvoje.

 

Remiantis seniausiais ir iki šių dienų išlikusiais Vičencos, Parmos ir

Sienos baroko teatro interjerais, sukurtas menamos Valdovų rūmų

teatro salės veikiantis maketas.

Dekoracijų veikimo principas, bendras visiems barokiniams teatrams,

atkurtas pagal gerai išlikusią autentišką Švedijos Drottningholmo teatro mašineriją.

Eksponuojami scenovaizdžio pavyzdžiai, originaliai sukurti menininkų

pagal Alfonso Parigi 1625 m. operos „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčinos salos“

(La liberazione di Ruggiero dal‘isola d‘Alcina) scenografijos graviūras.

 

Parodoje lankytojai galės susipažinti su veikiančiais garsiniais barokinio teatro –

vėjo, lietaus, griaustinio – mechanizmais, stebėti bangų ar krioklio scenografinius „išradimus“.

 

Ją kūrė menininkai:

Eimantas Ludavičius, Jūratė Širvytė, Ernestas Volodzka,

Irma Balakauskaitė, Renata Valčik, Gintautas Žygas.

 

Plačiau apie parodą: http://ltmkm.lt/lt/parodos/trumpalaikes_parodos/paroda_edukacija_elenos_pagrobimas._vilnius_1636.html

lt/en
LR KM
Lietuvos kultūros taryba
Anna Lindh fondas
 
Naujienlaiškio prenumerata
Tinklapio struktūra
Spausdinti
RSS

Copyright 2009

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Tinklapio dizainą kūrė Lukas Misevičius

Programavo Fresh media