Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
 

Knygos Vytauto Maknio raštai pristatymas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vasario 10 d. 12 val. bus pristatyti Vytauto Maknio „Raštų" I ir II tomai, skiriami Lietuvių teatrologijos patriarcho dr. doc. Vytauto Maknio 100-čiui pažymėti. Knygą sudarė ir parengė Aleksandras Guobys.


V. Maknio kūrybinis kelias prasidėjo 1927-1931 b. Vytauto Didžiojo universitete aktyviu dalyvavimu Balio Sruogos teatro seminaro veikloje. Čia gimė pirmieji jo lietuvių teatro istorijos etiudai ir straipsniai. V. Mickevičiui-Krėvei, B. Sruogai, V. Mykolaičiui-Putinui skatinant ir vadovaujant, V. Maknys universitete parengė pirmąją savo monografiją apie įžymų Lietuvos dramaturgą ir režisierių Gabrielių Landsbergį-Žemkalnį. Tas jo darbas buvo puikiai įvertintas ir VD universiteto moklso darbuose išleistas atskiru leidiniu (1936). Ši monografija, kaip ir daugelis kitų to meto šviesių žmonių - teatro moklsininkų darbų - prie sovietų valdžios buvo išimta iš bibliotekų ir draudžiama skaityti.
Per didelius vargus ir kančias buvo išspausdinti V. Maknio „Lietuvių teatro raidos bruožai" I ir II tomai (1972, 1979). Bet ir jie cenzūros buvo negailestingai sumaitoti. Ypač II-asisi tomas.


Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., V. Maknys išleido das dvi knygas: „Vingiuotais kultūros takais" (1992) ir „Teatro dirvonuose" (1997), taip pat buvo išleistas jo parengtas „Lietuvių dramaturgija. Kūrinių sąrašas" (1998). Dar kita teatro istorijos medžiaga, aprėpianti sovietmetį, yra archyvų saugyklose ir laukia tyrinėtojų.
„Raštus" sudaro du tomai. Pirmame - spausdinama monografija „Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis" (1936m.) ir V. Maknio darbas „Vingiuotais kultūros takais", kuris buvo išleistas 1992 m. rotaprintu.


Antrame tome - V. Maknio „Lietuvių teatro raidos bruožai", I ir II dalys, kuriuose autorius apžvelgia svarbiausius lietuvių teatro istorijos etapus, pradedant jos ištakomis ir baigiant ikikarine Vilniaus lietuvių teatro istorija. II-sis „Lietuvių teatro raidos bruožų" tomas sovietinės cenzūros buvo negailestingai išbraukytas. Vietoj 40 spaudos lankų buvo atspasudinta tik 12. Todėl šiame tome talpinami Egidijos Kaulakytės, Literatūros ir meno archyvo darbuotojos, tvarkančios V. Maknio archyvinį fondą - komentarai. Taip pat raštuose taplinamos teatrologų Vilmos Janeliauskienės ir Egidijos Kaulakytės parengtos V. Maknio rankraščių, esančių Lietuvos literatūros ir meno archyve ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje fondų apžvalgos.


Redakcinė kolegija yra įsitikinusi, kad šie Vytauto Maknio „Raštai", skirti jo 100-čiui pažymėti, pasitarnaus lietuvių teatrologijos istorijai, jos raidai ir atskleis tuos prieštravimus, kuriuos patyrė šis mokslininkas sovietinės okupacijos metais. Ir svarbiausia - skaitytojai čia suras objektyvią, neideologizuotą lietuvių teatro istoriją, prisimins tuos mūsų tautos menininkus, kurie atidavė savo protą ir pasiryžimą vardan nacionalinio teatro klestėjimo.
Šio teatro istoriko darbai iki šiol lietuvių teatrologijoj yra patys svarbiausi, atskleidžiantys mūsų teatro istorijos kelius nuo XVI amžiaus antros pusės iki XX amžiaus pabaigos.


Sudarė ir parengė - Aleksandras Guobys
Redaktorius - Vytautas Vikauskas
Redakcinė kolegija: Petras Bielskis, Petronėlė Česnulevičiūtė, Aleksandras Guobys, Bronius Vaškelis.
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugija, Lietuvos teatro sąjunga, P. Česlovas Juršėnas, UAB „Artaviva"

 
lt/en
LR KM
Lietuvos kultūros taryba
VEPS
 
Naujienlaiškio prenumerata
Tinklapio struktūra
Spausdinti
RSS

Copyright 2009

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Tinklapio dizainą kūrė Lukas Misevičius

Programavo Fresh media