Rugpjūčio 7 dieną, 16 val., Kėdainių krašto muziejuje, Daugiakultūriame centre, atidaroma Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Ekspozicija buvo sukurta minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ąsias metines.

Kelionę po Lietuvą paroda pradėjo 2023-aisiais metais Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau eksponuota Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, Dovilų etninės kultūros centre, pačiame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Molėtų krašto muziejuje.

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Šio spektaklio libreto autorius ir režisierius – Povilas Mataitis, scenografijos ir kostiumų autorė – Dalia Mataitienė. Spektaklyje skambėjo Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, Vokiečių ordino metraštininko Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ fragmentai. Pasitelkti Prūsijos istorijos šaltiniai, cituotos Šventojo Rašto, Martyno Mažvydo „Katekizmo“ ištraukos pabrėžia amžinąją vertybę – tautos dvasingumą.

Mataitienės atkurti prūsiški istoriniai drabužiai atskleidžia išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą kultūrą. Lietuvininkių merginų ir moterų drabužis – archajiškoji marginė – buvo atkurta pagal vario raižinį iš Cristopho Hartknocho veikalo „Senoji ir naujoji Prūsija“(1684). Pamuštinė (apsiaustas), aukštos, juodos cilindro pavidalo kepurės yra pavaizduotos Theodoro Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“(parašyta 1690, išleista 1744). Taip pat dailininkė yra atkūrusi evangelikų kunigo drabužį, metraštininkų apsiaustus, viduramžiškas skrybėlės, kitus XVI–XVII a. lietuvininkų tradicinius drabužius.

Mažoji Lietuva – XVI a. istoriškai susidariusi sritis Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio iš XIII a. kryžiuočių užkariautų baltų žemių: Nadruvos, Skalvos, Sembos, šiaurinės Bartos, šiaurinės Notangos, Pilsoto, Karšuvos ir kt. Smaugiami germanizacijos, tų vietovių gyventojai labiau linko į savo kraujo brolius lietuvius. Taip iš visų čia gyvenusių baltų maždaug XVI a. susidarė Mažosios Lietuvos etninė grupė – lietuvininkai.

Mažosios Lietuvos gyventojų įnašas į visą Lietuvos kultūrą nepaprastai reikšmingas. Čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pirmą kartą išversta ir išleista Biblija. Čia gimė ir kūrė Kristijonas Donelaitis, Liudvikas Rėza, Vydūnas, Ieva Simonaitytė.

Parodoje eksponuojamos pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“, Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilės, Danieliaus Kleino lietuvių kalbos gramatika „Grammatica Litvanica“, tautinio atgimimo leidiniai „Aušra“ ir „Varpas“. Ekspozicijoje išvysite senosios Prūsijos žemėlapius, Karaliaučiaus miesto planą, lietuvininkus vaizduojančius piešinius iš Casparo Schützo (1592), Friedricho Samuelio Bocko (1782) ir Ch. Hartknocho (1684) leidinių. Svarbi parodos dalis – D. Mataitienės spektakliui sukurti kostiumai. Eksponuojamos ir fotografijos, plakatas, K. Donelaičio „Metų“ pradžia, įrašyta lietuvių ir prūsų kalbomis. Demonstruojami spektaklio „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ vaizdo įrašo fragmentai.

Parodos rengėjas – Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Kėdainių krašto muziejus, Daugiakultūris centras.

Komanda: parodos kuratorius V. Vareikis, projekto vadovė J. Armonaitė, parodos architektė I. Šimkonytė, parodos dizaineris V. Žumbys, techninis įgyvendinimas – MB Montažo Fėjos. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Foto: Vaidotas Grigas