Paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“

Paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“

Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus nusprendė surengti Lietuvos kino trisdešimtmečiui skirtą parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“. Tai pirma tokia išsami nepriklausomybės laikų kino peržvalga, kurioje bus galimybė susipažinti su Lietuvos kino istorijos procesais, filmais, kurie buvo itin reikšmingi istorijos raidai, padarė įtaką vienai ar kitai kino kartai, ir išgirsti kino kūrėjų pasakojimus apie jų pradžią kine. Vieniems lankytojams tai bus sugrįžimas į netolimą, bet jau primirštą (ne tik kino) praeitį, kitiems – nauja pažintis su trimis laisvo kino dešimtmečiais.
Kilus parodos sumanymui, norėta susitelkti į kino režisierių, kurie savo kelią pradėjo nepriklausomybės metais jau nebe Lietuvos kino studijoje, bet savo įsteigtose nepriklausomose kino studijose, kūrybą. Žiūrint filmus, kalbantis su kino kūrėjais, išryškėjo saviti kiekvieno dešimtmečio kino ypatumai. Pirmąjį laisvės dešimtmetį jaunieji kino kūrėjai mėgino ne tik suprasti pasikeitusią realybę, bet ir susivokti, kur jie tame laike yra. Antrajame – apie savo norus laisvai kurti kiną, kreipiantis į lietuvių žiūrovus, pareiškė antroji kino karta. Imta galvoti ir apie lietuviško kino komercinius siekius. Trečiajame dešimtmetyje, įsteigus Lietuvos kino centrą, įsigalėjus finansavimo stabilumui, sukurta daugiau ir įvairesnių filmų. Kiekvienam dešimtmečiui parodoje skirtos skirtingos erdvės.

Norint suprasti, kuriuos filmus reikėtų akcentuoti parodoje, pasitelktos kino vertintojų ir filmų kūrėjų nuomonės. Sudarytas 25 vaidybinių ir dokumentinių filmų sąrašas, filmų, kurie yra saviti konkretaus dešimtmečio atspindžiai, išsiskiriantys kino kalba, kitokiais sumanymais, drąsa ar naujumu. Į parodą įtraukti ir 6 animaciniai filmai, kuriuos parinko animatorius Gediminas Šiaulys.

Paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“ apima devynias sales. Tačiau jose ne tik eksponatai, reprezentuojantys atrinktus filmus. Parodos lankytojai galės prisiminti filmus, žiūrėdami jų fragmentus dideliuose ekranuose. Salėse bus girdimi trijų dešimtmečių kino kūrėjų pasakojimai apie jų pradžią kine. Speciali erdvė skirta kino virtuvei su dvylika kėdžių, ant kurių prisėdus bus galima peržiūrėti filmuotą medžiagą – filmo kūrimo užkulisius (making-of), į filmą nepatekusius fragmentus ar pasakojimus apie darbo procesą. Paskutinė salė skirta Lietuvos kino industrijai. Joje bus galima plačiau susipažinti su nepriklausomybės metais vykusiais kino procesais ar juos prisiminti. Apie juos pasakos ne tik eksponatai, bet ir juose dalyvavę kino žmonės.

Kai kam gali kilti klausimas: kam tokia paroda reikalinga, kai, atrodytų, patys filmai yra iškalbingi? Tačiau, kaip rašė Stefanas Zweigas: „Iš patirties žinome, kad šimtąkart lengviau atkurti praeities faktus negu juos lydėjusią dvasinę nuotaiką.“ LTMKM tikslas šia paroda tą nuotaiką ir sukurti. O ją kūrė: kuratorė Sonata Žalneravičiūtė, architektai Justinas Dūdėnas ir Jurgis Dagelis, dailininkas Marius Žalneravičius, vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis, pokalbių autorė Gina Kimantaitė, garso režisierius Saulius Urbanavičius, kalbos redaktorė Audrė Kubiliūtė, vertėjas Laimonas Vaičius.