Paroda „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“

Paroda „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“

Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių paroda „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“, skirta Lietuvos animacijos 110 metų sukakčiai. Pristatomi Nijolės Valadkevičiūtės, Zenono Šteinio, Iljos Bereznicko, Jūratės Leikaitės-Aškinienės, Valento Aškinio filmų eskizai, tapybos ir grafikos darbai, karikatūros. Taip pat – M. K. Čiurlionio kūrinių įkvėptas Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko virtualios realybės filmas „Angelų takais“, Vokietijoje gyvenančių ir kuriančių seserų Marijos ir Natalijos Pečiatnikovų darbas „Pabaltys“, studentų plakatų konkurso darbai, kt.

Nijolė Valadkevičiūtė: „Mano gyvenimas ir biografija – tai tik filmografija ir dailė“
N. Valadkevičiūtės kūryboje animacija tampa eksperimentų lauku, kuriame abstrakčios idėjos – laukimas, viltis – įgauna ekspresyvią grafinę raišką. Autorės stilius – itin savitas, drastiška grafinė kinematika dažnai išsivaduoja nuo siužetiškumo, palikdama gėrėtis paveikslais tarsi interaktyvioje galerijoje. Menininkė dažniausiai renkasi spalvoto oforto ar šilkografijos techniką. Kūriniai apdovanoti daugelyje tarptautinių parodų.

Zenonas Šteinys. Karikatūros ir animacija dailininko gyvenime
Pristatomi Z. Šteinio sukurtų filmų kadrai ir karikatūros. Savo darbuose menininkas pirmenybę teikė minčiai, ieškojo trumpiausio kelio iki jos įkūnijimo. Autoriaus karikatūros inspiravo jį filmams „Buvo buvo, kaip nebuvo“, „Ironmedis“, „Batas“, kt. Metaforiška motinos ir vaiko linija filme „Dosnumas“, savitai pateikta Vilniaus įkūrimo legenda filme „Kadaise Lietuvoje“ Deja, animacinio filmo „Batas“ menininkas nebaigė; Z. Šteinio kolegos bendražygiai, bičiulio sumanymą įgyvendino po jo mirties.

Ilja Bereznickas: „Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“
Eksponuojami I. Bereznicko šaržai ir karikatūros. Tai, kas, pasak autoriaus, atvedė jį į animaciją ir lėmė groteskišką, ironišką animacijos stilių. Daugelio tarptautinių kino festivalių laureato I. Bereznicko animacija, persmelkta šmaikštaus humoro ir vaikiško nuoširdumo, pažįstama jau kelioms žiūrovų kartoms. Vienas iš žinomiausių lietuviškų animacinių filmų yra „Baubas“, o pagrindinis jo personažas – tarsi I. Bereznicko vizitinė kortelė. Parodoje rodomi darbai iš filmo „Baubas“.

Jūratė Leikaitė–Aškinienė: „Kai piešti paveikslai atgyja“
Režisierės ir dailininkės J. Leikaitės–Aškinienės animaciniai filmai neatsiejami nuo lietuvių folkloro, pasakų ir mitų; pasižymi žaismingumu, savita pasakojimo maniera, stilistiniais eksperimentais. Filmų eskizai, grafikos ir tapybos darbai pratęsia tuo metu kuriamo ar sukurto animacinio filmo medžiagą, papildo plėtojamą temą. „Mėgstu improvizuoti ir keisti stilių, – sako Jūratė. – Paveikslus kuriu tik tada, kai būnu geros nuotaikos, nes noriu, kad juose būtų užfiksuoti energetiškai teigiami ir šviesūs dalykai. Labai džiaugiuosi, kai ant popieriaus ar drobėje sukurti personažai atgyja animacijoje, pradeda šokti ir kalbėti.“ Kūrėjos filmai pelnė daug prizų ir diplomų tarptautiniuose festivaliuose; darbai „Margučių rytas“, „Taip Laima lėmė“ įvertinti apdovanojimu „Sidabrinė gervė“.

Valentas Aškinis. Du dešimtmečiai nuo „Odisėjo nuotykių“ iki „Aukso žirgo“
Pristatomi dviejų V. Aškinio režisuotų ilgametražių animacinių filmų eskizai ir kadrai. Tai – pirmasis Lietuvoje sukurtas ilgametražis animacinis filmas „Odisėjo nuotykiai“; jį kuriant talkino dailininkai Jolanta Šiugždaitė, Jurijus Grigorovičius, Rolandas Petrokas. Kūrėjai ne tik nupiešė fantastiško grožio mistines salas, požemių valdovo Hado karalystės olas, legendinių būtybių ir herojų portretus, bet ir parodė egzistuojančių vietovių vaizdus, senovės Graikijos žmonių gyvenimo atributus. Pagrindinis antrojo ilgametražio filmo „Aukso žirgas“ dailininkas Xavieras Dujardenas parengė filmo vaizdinio sprendimo koncepciją, nupiešė aplinkos eskizus, sukūrė personažus. „Su asistente Ieva Miškinyte surinkome daug pagalbinės istorinės ir vaizdinės medžiagos, kuri buvo panaudota kuriant filmo dizainą, – prisimena V. Aškinis. – Filmo „Aukso žirgas“ herojus Aušvydas ant namo stogo iškėlė pasigamintą saulę. Tai simbolinis veiksmas, kuris reflektuoja į kalvio, išvadavusio Saulę, mitą.“

TAIKOMOSIOS ANIMACIJOS PRISTATYMAI

„ANGELŲ TAKAIS“
Tai Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko animacinis virtualios realybės projektas, pristatantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą.
Filmo autorių sumanymas M. K. Čiurlionio kūrinius rodyti per virtualios realybės šalmus padeda naujai ir netikėtai pažvelgti į didžio menininko kūrybinį palikimą. Tarp darbų, kuriuos projektui muziejuje paskolino Čiurlionio namai Vilniuje – „Aukuras“, „Saulės pasveikinimas“, „Žinia“, „Ramybė“, „Miesto preliudas“.
„Mintis sukurti virtualios realybės animacinį filmą atėjo iš pavydo, – sako režisierė K. Buožytė. – Tuo metu, kai pradėjau galvoti apie M. K. Čiurlionį, pamačiau virtualiai platformai pritaikytą dailininko Vincento van Gogho paveiksą „Naktinė kavinė“ („The night cafe“). Darbas sulaukė daug dėmesio internete. Netrukus panašiai buvo pristatyta ir Salvadoro Dali kūryba. Man pasidarė pavydu: juk mūsų M. K. Čiurlionis irgi galėtų būti šalia šių dailininkų! Puikiai tiktų! Buvo smalsu, kaip man, menininkei, pavyks išnaudoti virtualios realybės galimybes.“
K. Buožytė sako, kad ir jai, ir kūrybos prodiuseriui Vitalijui Žukui filmas „Angelų takais“ buvo eksperimentas, visiškai nauja meno forma. Menininkams, pasirinkusiems neįprastą kūrybos kelią, teko išradinėti dviratį. Tačiau tai, anot režisierės, buvo labai įdomi patirtis: „Stačia galva nėrėme į M. K. Čiurlionio kūrybą, siekėme perprasti dailininką, jo paveikslus. Ieškojome atsako, ką jis reiškia mums, kūrėjams, o kartu eksperimentavome su nauja medijos forma.“ Pasak K. Buožytės, „Angelų takais“ skirti ne tik jaunajai kartai, filmą mielai žiūri ir vyresni žmonės. Kinijoje, o ir Vokietijoje, Vysbadene, lietuvių kūrinys daugiausia dėmesio sulaukė iš vyresnio amžiaus žiūrovų. „Kurdami „Angelų takus“ siekėme perteikti M. K. Čiurlionio darbus ir dailininko pasaulėjautą, – aiškina K. Buožytė. – Norime, kad menininko kūriniai netaptų tik žaidimų aikštelės fonu, atrakcija. Juk projektas alsuoja M. K. Čiurlioniu! Ji, dailininką ir kompozitorių, mes vadiname vienu multimedijos pradininkų – jis tapė, rašė tekstus, kūrė muziką. Aprėpė didžiulį pasaulį…“
Virtualios realybės filme „Angelų takais“ panaudota apie penkiasdešimt M. K. Čiurlionio paveikslų, skamba kūrėjo simfoninė poema „Jūra“, fuga „Pasaulio sutvėrimas“, taip pat – Mindaugo Urbaičio „Ramybė“. Filmas jau įvertintas keliais tarptautiniais apdovanojimais; tarp jų – „Lumen Prize“, „GoEast IFF–Honorable mention“.

„PABALTYS“
Autorės – Marija ir Natalija Pečiatnikovos (Vokietija).
Sesių dvynių darbas pasakoja apie gyvenimą „Pabaltyje“ – Lietuvos kaime Ignalinos rajone. „Tai – magiškų mūsų vaikystės epizodų filmas, sukurtas mažame Lietuvos kaimelyje – Pabaltyje“, – sako kūrėjos.

Ekspozicijoje yra ir daugiau taikomosios animacijos vaizdo įrašų, virtualios realybės darbų, kuriuos sukūrė profesionalai ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai; taip pat rodomi tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ plakatų konkurso darbai.

Parodą „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“ parengė asociacija „ASIFA Lietuva“; bendradarbiauja Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Animatorių gildija, Lietuvos kino centras, Čiurlionio namai.

Paroda ir filmai bus pristatomi iki gruodžio 1 d.