Rinkiniai

Pradžia / Rinkiniai

Teatro rinkinį sudaro – nuotraukos, laiškai, afišos, protokolai, rankraščiai, žymiausių lėlių teatrų menininkų sukurtų lėlių kolekcija ir kita medžiaga apie teatrą bei teatro kūrėjus – iki šiol sudaro didžiausią muziejaus rinkinių dalį. Vienas seniausių eksponatų – 1687 m. Vilniaus mokyklinio teatro panegirika „Algirdas Didysis Lietuvos kunigaikštis“. Vertingi asmeniniai Boriso Dauguviečio, Unės Babickaitės, Antano Sutkaus, Andriaus Olekos-Žilinsko, Laimono Noreikos, Dalios Tamulevičiūtės, Audrio Chadaravičiaus rinkiniai ir Lietuvos teatrų archyvinė medžiaga. Gausi archyvinė medžiaga, atspindinti teatrinę veiklą Lietuvoje nuo jėzuitų mokyklinio teatro įkūrimo XVI a. iki 2003 m., saugoma teatrologo Vytauto Maknio archyve. 1811–1898 m. viešojo Vilniaus miesto teatro afišų kolekcija, iliustruoja įvairų teatro repertuarą, to meto Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą ir daugialypes tarpkultūrines sąsajas.

Muzikos rinkinyje saugomi asmeniniai (kompozitorių, dirigentų, operos solistų, baleto artistų, režisierių), muzikos kolektyvų, muzikinių teatrų bei draugijų rinkiniai. Itin vertingas Juozo Naujalio, Konstantino Galkausko, Mykolo Bukšos, Juozo Grybausko, Kipro Petrausko, Onos Zabielaitės-Karvelienės, Broniaus Kelbausko kūrybinis palikimas.

Skyrius gali didžiuotis vertinga XVIII–XX a. muzikos instrumentų kolekcija, kurioje yra Lietuvos ir užsienio šalių gamintojų instrumentų bei originalių mechaninių muzikos instrumentų (polifonai, simfonionai, pianola ir kt.). Ypač vertingi legendomis apipinti žymių kultūros asmenybių muzikos instrumentai, pavyzdžiui, fortepijonas „Oszmianiec“ (apie 1830 m.), kuriuo Puttkamerių dvare skambino Adomo Mickevičiaus mylimoji Maryla Puttkamer-Vereščakovna, muzikos garsais įkvėpdama poetą kūrybai. Kaip relikvija saugomas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianinas, kuriuo 1905–1906 m. jis skambino Varšuvoje vadovaudamas lietuvių chorui.

Surinkta gausi muzikos įrašų kolekcija. Ją sudaro XX a. pradžios bei vėliau išleistos plokštelės, kompaktinės plokštelės ir garsajuostės su žymių dainininkų, instrumentalistų, dirigentų ir muzikos kolektyvų įrašais.

Kino rinkinyje saugomi lietuviškų filmų kūrėjų ir kino studijų perduoti eksponatai, kolekcionuojami animacijos bei filmų įrašai, antikvarinė ir šiuolaikinė kino technika. Vienas iš gausiausių – Lietuvos kino studijos rinkinys, kuriame daugiausia sovietmečio vaidybinių filmų kadrų, filmavimų nuotraukų, kino plakatų, animacijos piešinių, scenarijų, technikos. Vertingiausi antikvarinės kino technikos eksponatai – XX a. pirmosios pusės „Pathé“ firmos projektoriai, profesionaliosios „André Debrie“ firmos kino kameros.

Didžiąją saugomos medžiagos dalį sudaro asmeniniai kinematografininkų rinkiniai, kuriuose galima aptikti labai įvairios savitą kūrėjo gyvenimą ir kūrybą atspindinčios medžiagos. Ypač gausūs ir įvairūs Petro Abukevičiaus, Henriko Šablevičiaus, Sauliaus Macaičio, Jono Griciaus, Arūno Žebriūno, Audriaus Stonio, Almanto Grikevičiaus bei Raimundo Banionio rinkiniai.

Turtinga saugomų kino plakatų ir afišų kolekcija. Greta kuklių ant plono popieriaus atspausdintų afišų puikuojasi įvairios stilistikos ir meninės išraiškos kūriniai, šiandien vadinami kino plakato klasika.

Reikšmingiausią ir didžiausią Dailės rinkinio eksponatų dalį sudaro XX a. Lietuvoje dirbusių teatro ir kino dailininkų kūrybinė ir biografinė medžiaga. Tai – scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, techniniai brėžiniai, scenografijos maketai, teatriniai kostiumai, butaforijos, rekvizito reikmenys, animacinių filmų eskizai ir piešiniai. Čia saugomi ir pirmųjų profesionaliojo teatro dailininkų Vlado Didžioko, Adomo Galdiko, Adomo Varno, Vladimiro Dubeneckio ir kitų žymių praeities ir šių laikų scenografų darbai. Tarp jų – daugiau nei tūkstantis dailininko Mstislavo Dobužinskio eskizų – tai vertingiausias scenografijos darbų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. buvo įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą. Ypatingą vietą tarp Dailės skyriuje saugomų eksponatų užima teatro dailės novatorių Liudo Truikio ir Stasio Ušinsko scenovaizdžių ir kostiumų eskizų rinkiniai.

Skyriaus fonduose sukaupta žymių menininkų portretų bei ekslibrisų kolekcija. Taip pat čia saugomas ir vertingas iškilių teatro, muzikos ir kino veikėjų – Boriso Dauguviečio, Romualdo Juknevičiaus, Onos Rymaitės ir kt. – memorialinių daiktų rinkinys, kurį sudaro įvairūs asmeniniai daiktai ir dailės kūriniai. Iš jų įdomiausia ir gausiausia teatro ir kino aktorės, režisierės, kolekcionierės Unės Babickaitės-Graičiūnienės kolekcija, kurioje sukaupti eksponatai – profesionalių dailininkų ir amatininkų kūriniai, asmeniniai daiktai, tekstilės, medžio dirbiniai ir kt. – liudija apie šios daugialypės asmenybės interesų įvairovę.

Muziejaus biblioteka sudaryta iš į muziejų palikimo keliu patekusių ar padovanotų, pirktų aktorių, režisierių, teatrologų, kompozitorių, dirigentų, muzikantų, šokėjų, kino aktorių ir režisierių asmeninių bibliotekų ar jų likučių.

Muziejaus bibliotekoje sukaupta beveik 24,5 tūkstančio spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis. Tai knygos, periodiniai bei tęstiniai leidiniai, išspausdinti XIX-XX a.

Didžiąją muziejaus bibliotekos fondo dalį sudaro tarpukaryje Lietuvoje pasirodę menui, kultūrai skirti leidiniai, grožinės literatūros kūriniai (dažnai autografuoti pačių autorių), natos, mašinraštiniai režisūriniai pjesių tekstai ir XX a. pradžioje rusų kalba rašytos knygos teatro, muzikos, šokio, kino temomis, dramaturgija išleistos Maskvoje, Peterburge, Rygoje, Berlyne. Turtinga kolecijų dalis – periodiniai leidiniai skirti kultūrai, menui lietuvių ir užsienio kalbomis. Pastaruoju metu muziejaus bibliotekos fondai pasipildo išeivijos spauda iš JAV (minėtinas gausus kompozitoriaus B. Budriūno fondas).

Prie vertingiausių priskiriami režisierių R. Juknevičiaus, A. Sutkaus, K. Glinskio, J. Petrausko, A. Zaukos, J. Grybausko, aktorių O. Rymaitės, S. Petraičio, J. Rudzinsko, baleto šokėjų – O. Dubeneckienės-Kalpokienės, J. Jovaišaitės-Olekienės, V. Juozataitytės, kompozitorių – J. Naujalio, A. Kačanausko asmeniniai knygų fondai.

Vertingiausia muziejaus bibliotekos dalis – teatrologo Vytauto Maknio, kompozitoriaus J. Kamaičio ir aktorės Unės Babickaitės asmeninės bibliotekos (pastaroji įvairiose šalyse buvo specialiai kaupta Teatro, muzikos ir kino muziejui).

1996 m. muziejui perduota Teatro sąjungos biblioteka, kaupta 1954-1992 metais. Tai beveik 15 tūkstančių knygų fondas, daugiausia rusų kalba. Jį sudaro dramaturgija, knygos ir periodika skirta teatrui, muzikai, kinui, menui.