Nukopijuota
Spektaklis „Meilė ir mirtis Veronoje“
Tekstas - Remigijus Vilkaitis, nuotraukos iš muziejaus rinkinių
Kęstutis Antanėlis, Sigitas Geda
MEILĖ IR MIRTIS VERONOJE. 1982
Dviejų dalių roko opera W. Shakespere’o tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“ motyvais
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas Adomas Jacovskis
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Lietuvos valstybinis jaunimo teatras

Šimtmečiais Europos ir Pasaulio teatre galiojo nuostatos, jog kiekviena teatro kūrėjų karta privalo pateikti amžininkams savao pasaulinės literatūros interpretacijas – nutiesti kelią tenai, kur atsiveria minties ir jausmų horizontai – aukščiausios aktorinio meno meistrystės viršūnės. Eimunto Nekrošiaus kūrybos kelią žymi iškilūs Dantės, Šekspyro, Čechovo, Dostojevskio, Gėtės, Donelaičio, kitų lietuvių autorių, archajinės iki biblijinės literatūros kūriniai. Vakarų pasaulyje dažniausiai interpretuojama Viljamo Šekspyro kūryba. Nekrošiaus amžininkų karta pristatė savąjį Hamletą ir Ofeliją, Otelą ir Dezdemoną, Romeo ir Džiuljetą, Makbetą ir ledi Makbet.

Hamletas ir Romeo.

Buvome jauni. Kartą ginčijomės. Apie meilę, apie Šekspyrą. Ne diskutavome – ginčijomės, ieškodami… gal formulės? Kuomet jau niekas nebesvarbu. Kai nieko nebematai, išskyrus tą žmogų. Tą vieną vienintelį – be kurio negali, nieko nenori ir kuris atstoja tau visą Pasaulį. Kalbėjome, kad Romeo turėjo numirti, nes, jeigu tokia meilė kartą ištinka, tada tą vienintelį kartą šalia meilės, netoliese tūno mirtis. Dėl šito sutarėme, konstatuodami, kad Pasaulis atgal niekuomet nebegrįžta, o meilė gal yra išėjimo iš realybės – mirties atmaina. Dvasinė ir fiziologinė. Kuomet apmiršta logika ir protas… nes kaipgi kitaip paaiškinsi Hamleto motinos išdavystę, jos aklumą baisiam nusikaltimui, gyvulišką geidulį, Hamleto įžiūrimą plika akimi? Tuomet vėl įsiplieskė ginčas dėl Hamleto amžiaus. Kiek gi jam metų?

Aišku, kad ne piemuo! Bet jaunas! Per jaunas toms filosofijoms, kuriomis Šekspyras kalba Hamleto lūpomis! Iš kur tokia išmintis? Tokie apibendrinimai ir šitokios patirtys savarankiško gyvenimo nepradėjusio princo apmąstymuose?! Didžiuliuose monologuose apie Pasaulį, žmogaus paskirtį, juodus nerimo debesis? Juk princas! Viskuo aprūpintas, saugus, gaubiamas pagarbos, prabangos…

Eimis sako: „Kaltas jis. Yra nuodėmė… nešiojasi visą laiką…“.

Nutarėm: Hamletas – išgyvenęs Romeo. Pasmaugęs meilę. Gal susitaikęs, paklausęs tėvų… Vėliau miręs.

Štai kodėl šioje salėje jie kartu. Hamletas ir trys Romeo… su savo Džiuljetomis…

1980-ųjų rudenį Nekrošius pradeda paruošiamuosius darbus. Šio pastato antrojo aukšto repeticijų  kambaryje kompozitorius Kęstutis Antanėlis padainuoja pirmąsias dar nebaigtos roko operos ,,Romeo ir Džiuljeta“ arijas. Iki pat premjeros, kompozitoriaus Felikso Bajoro prižiūrimi, aktoriai repetuoja savo partijas. Būtina pažymėti Jaunimo teatro koncertmeisterio Povilo Kebliko vokalo pamokas dramos artistams. Be jo kasdienio atkaklaus darbo spektaklis tiesiog nebūtų įvykęs.

1982-ųjų rugsėjo 23-ią Jaunimo teatras iš Mažųjų Radvilų Rūmų persikelia į Oginskių Rūmus Arklių gatvėje. Tenai ir įvyko pirmosios lietuviškos roko operos ,,Meilė ir mirtis Veronoje“ premjera. Nekrošius pristatė net tris legendinių įsimylėjėlių poras. Be to, tartum Šekspyras būtų pamiršęs, įveda keliaujančio Maestro-Juokdario personažą.

Šis žiūrovų itin pamėgtas, techniškai sudėtingas ir atlikėjams pavojingas spektaklis buvo vaidinamas 163 kartus, iš kurių du – perpildytuose Sporto rūmuose.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyko keturių parodų ciklas ,,Kvadratas“,  skirtas režisieriui Eimuntui Nekrošiui. Teatras ,,Meno fortas“ pristatė net tris parodas. Tai teatro fotografo Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda ,,Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“, Eimunto Nekrošiaus spektaklių iš viso pasaulio plakatai ir paroda ,,Eimunto Nekrošiaus meno fortas“. Muziejus surengė ketvirtąją parodą ,,Ateičiai iš praeities“, kuri skirta ankstyvajam Eimunto Nekrošiaus kūrybos laikotarpiui. Ypatingas dėmesys skiriamas Valstybiniame Jaunimo teatre sukurtiems spektakliams.