Nukopijuota
Spektaklis „Pirosmani, Pirosmani…“
Tekstas - Remigijus Vilkaitis, nuotraukos iš muziejaus rinkinių
Vadimas Korostyliovas
PIROSMANI, PIROSMANI... 1981
Sauliaus Šaltenio sceninė redakcija
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Dailininkas  Adomas Jacovskis
Kompozitorius Faustas Latėnas
Lietuvos valstybinis jaunimo teatras

Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos pasiūlyta pjesė buvo repetuojama ,,jau patikrintu būdu“ – visiškai atsisakant ,,dramaturgijos dirbtuvių“ pasiūlyto teksto. Sekinančiose, nepaprastai kūrybingose repeticijose aktorinėmis improvizacijomis realizuojant režisieriaus vizijas, pamažu rutuliojosi visiškai kita istorija. Pradėta, regis, nuo Sargo, nupiešto paties gruzinų (sakartvelų) genijaus-primityvisto… Taip jau sutapo – kaip tik dideliu tiražu ir pigia spauda buvo išleista gausiai iliustruota monografija ,,Pirosmanis“ – nelabai ir reikėjo spėlioti, kaip tas Sargas galėtų atrodyti. O toliau? Dabartiniame LTMK muziejaus direktorės kabinete kaito galvos, mėlynavo cigarečių dūmai – tvyrojo nevilties tyla. Grupė nebylių prirūkytame kambaryje… Tada kažkas lyg klausdamas – vos girdimai, kad netrikdytų tylos, ištarė: „Tai gal jis nekalba?“ Tą dieną Sargas daug kalbėjo… pūsdamas į butelį; klausdamas, atsakinėdamas Pirosmaniui į jo besikartojantį – „Ką sakai?“ Ir niekas jau neprisimins, kiek butelių – tarybinių, ,,smetoninių“, vokiškų, lenkiškų, ,,užsienietiškų“ – buvo sutempta iš visų pašalių, kol atrastas tikrasis ,,sargo balsas“, regis, butelyje nuo tepalo. ,,Socialinė“ butelių kilmė neturėjo jokios svarbos. Iš devynioliktojo amžiaus dailininko lūpų ėmė lietis puikūs Sauliaus Šaltenio monologai apie dvidešimtojo ,,sovietinius“ ir kitokius ,,gyvulių ūkio“ skaudėjimus; visokią atskirtį, neviltį, nesaugumą, klastą, neteisybę, meilės išsipildymo ilgesį… Pirosmanio – Bagdono lūpose žodžiai tapo tokie tikri, tokie nenuneigiami, kad jokiu būdu negalėjo patikti socialistinės santvarkos apologetams. Nepatiktų, beje, ir dabartiniams… Pro dailininko Adomo Jacovskio sukurtos gatvės vitrinos stiklą į amžiną menininko dirbtuvę iš ,,tikro“ pasaulio atplaukdavo Pirosmanio paveikslų personažai: Margarita, Grigolas, Žuvininkas su peiliu, trys kunigaikščiai… Spektaklio pabaigoje, lėtai gęstant prožektoriaus spinduliui, blėso ant miltų maišo stovinti mažytė bažnytėlė, iš amžių gūdumos smelkėsi širdin išminčių žodžiai – ,,Blogas kelias, jei jo gale nėra bažnyčios…“   Iki paskutinės minutės nebuvo aišku – bus leista vaidinti, ar ne. 1981 m. gruodžio 13 d. Lenkijoje įvedus karinę padėtį, Lietuvoje ypatingai sugriežtėjo politinė cenzūra. Įvyko gal keturios uždaros peržiūros labai „svarbiems“ viršininkams. Spektaklis suvaidintas 213 kartų.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vyko keturių parodų ciklas ,,Kvadratas“,  skirtas režisieriui Eimuntui Nekrošiui. Teatras ,,Meno fortas“ pristatė net tris parodas. Tai teatro fotografo Dmitrijaus Matvejevo fotografijų paroda ,,Nekrošiaus teatras: abipus uždangos“, Eimunto Nekrošiaus spektaklių iš viso pasaulio plakatai ir paroda ,,Eimunto Nekrošiaus meno fortas“. Muziejus surengė ketvirtąją parodą ,,Ateičiai iš praeities“, kuri skirta ankstyvajam Eimunto Nekrošiaus kūrybos laikotarpiui. Ypatingas dėmesys skiriamas Valstybiniame Jaunimo teatre sukurtiems spektakliams.