Teatro ir kino dailininkas Augis Kepežinskas gimė 1948 m. gegužės 27 d. Kaune. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą bei įgijo dailininko – scenografo specialybę (vad. Vytautas Palaima). Jis – vienas produktyviausių XX a. 9 deš. scenografų, derinantis kino ir teatro dailę, jų raiškos būdus, vaizdui suteikiantis simbolines prasmes. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą Augio Kepežinsko darbų rinkinį sudaro nors ir negausi, tačiau beveik pusšimtį scenovaizdžių ir kostiumų eskizų apimanti kolekcija.
Augis Kepežinskas dirbo scenos dailininku Klaipėdos bei Kauno teatruose, Vilniaus akademiniame dramos teatre. Apdovanotas už spektaklių scenografiją įvairiuose teatrų festivaliuose: 1979 m. – Bulgarijos dramaturgijos festivalio laureatas už scenografiją spektakliui J. Radičkovo Viduržiemis (rež. R. Tuminas), 1982 m. – Lietuvos teatrų festivalio laureatas už scenografiją spektakliui A. Kuternickio Fėjos Dražė variacijos (rež. R. Tuminas). Taip pat A. Kepežinskas yra ilgametis Lietuvos televizijos dailinkas, sukūręs scenografiją daugeliui laidų bei filmų.
Nuo 1981 m. – Augis Kepežinskas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o nuo 1974 m. dalyvauja tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniuose scenografijos menui skirtose parodose. 1998 ir 2008 m. Vilniuje surengė individualias savo kūrybos parodas.
Dailininkas sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų teatro spektakliams ( J. Radičkovo Viduržiemis (rež. R. Tuminas) 1978, G. Sechode Emigrantas iš Brisbeno (rež. R. Tuminas) 1980, A. Kuternickio Fėjos Dražė variacijos (rež. R. Tuminas) 1982, S. Shepardo Proto melas (rež. R. Rimeikis) 1994, visi Lietuvos dramos teatre, A. Ostrovskio Pelninga vietelė (rež. I. Petrovas) Lietuvos rusų dramos teatre, E. Rostando Sirano de Beržerakas (rež. P. Gaidys) Klaipėdos dramos teatre, abu 1983, O. Wilde‘o Kaip svarbu būti rimtam (rež. R. Vaitkevičius) Šiaulių dramos teatre, F. Brucknerio Napoleonas pirmasis (rež. P. Gaidys), abu 1985, E. Ionesco Kėdės, 1990 Kauno dramos teatre, O. Petrovos Mikė Pūkuotukas, 1990, Klaipėdos muzikiniame teatre), muzikiniams ir vaidybiniams televizijos filmams Žolės šaknys 1988, Žalčio žvilgsnis 1990, Mėnulio Lietuva 1997, visų režisierius G. Lukšas, Žaibo nutvieksti 1995, Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo, 1996, Vilko dantų karoliai 1997, Elzė iš Gilijos 1999, visų režisierius A. Puipa, Koletė 2003, režisierė N. Trintignant, Stiklo šalis 2004, režisierė J. Lapinskaitė, Tyla tave užvaldo 2005, režisierė S. Sinclair.
Augio Kepežinsko scenografija išsiskiria kontrastingomis erdvių bei objektų kompozicijomis, tapybiška faktūrų raiška, skirtingų planų, tradicinės ir šiuolaikinės dailės priemonių derinimu, o tokių, neabejotinai ryškių kontrastų susidūrimo principu skatinami draminiai konfliktai, puikiai atsispindintys minėtuose spektakliuose.
