Nacionalinis operos ir baleto teatras perdavė Teatro, muzikos ir kino muziejui daugiau nei tūkstančio – eskizų, piešinių, fotografijų – archyvą.

2022-ieji metai paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Ta proga spalio 4 d., 18 val. Pasaulinę gyvūnų dieną Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į dokumentinio filmo „Apie ką staugia vilkai?“ peržiūrą.

2022 m. rugsėjo 20 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia į ukrainiečių režisieriaus Oleksandro Dirdovskio filmų ir videoinstaliacijų vakarą „Dar viena akimirka“, kuriame savo avangardinę kūrybą pristatys autorius.

Pažymėti, lyg kreida per asfaltą brūkštelti pradžios liniją ir tarti: – žiū! Štai toks šio teksto tikslas. Kad lengvai pro akis nepraslystų kino ir teatro scenografių paroda „Ready SET Go“ (Vilniaus dailės akademijos scenografijos baigiamųjų bakalauro darbų ekspozicija) su pirmaisiais profesiniais jų kūriniais, svarstymais ir gvildenimais, kaip pačios sako – eksperimentais.

Režisierius, aktorius, pedagogas ir dailininkas latvis Muodris Tenisonas (Modris Tenisons, 1945–2020) 1967–1972 m. dirbo Vilniaus bei Kauno teatruose. Jis – pantomimos Lietuvoje pradininkas, mūsų šalyje pastatęs penkis spektaklius, vertinamas kaip filosofinės, intelektualios pantomimos kūrėjas. Šiame tekste noriu supažindinti su mažai žinomais, tačiau itin svarbiais pirmaisiais M. Tenisono metais Vilniuje ir legendiniu spektakliu „Ecce Homo“, įprasminusiu pirmąjį jo suburtos pantomimos trupės veiklos etapą.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato neeilinę parodą „Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920-1940 m.“ Molėtų krašto muziejuje.

Menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei po dešimtmečio archyvinės medžiagos tyrinėjimo, nuoseklaus ir atkaklaus darbo pavyko išleisti knygą apie vieną ryškiausių 20 amžiuje Lietuvoje kūrusių moterų – Olgą Švedę Dubeneckienę-Kalpokienę.

Gegužės 14 d. Europos muziejų nakties proga Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) startuos projektas „Animacija kalba“. Jo metu, gegužės-birželio mėnesį vyks lietuviškų animacinių filmų peržiūros, susitikimai ir diskusijos su lietuvių animacijos kūrėjais, kūrybinės dirbtuvės, psichologo diskusijos su šeimomis ir mokiniais apie animacijos įtaką vaiko pasaulėžiūrai ir vertybes.

1972-ųjų balandį Kauno valstybiniame dramos teatre buvo numatyta teatro vadovo Jono Jurašo režisuotos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ premjera. Prieš tai – kaip įprasta – peržiūra. Jų buvo net kelios.

rieš 2 metus minėtas Lietuvos valstybės teatro 100-metis Teatro, muzikos ir kino muziejų paskatino inicijuoti leidinių seriją, skirtą svarbių teatro, muzikos ir kino kūrėjų gyvenimui ir kūrybai įamžinti. Pristatyta aktoriaus ir šio muziejaus darbuotojo Remigijaus Vilkaičio sudaryta knyga apie aktorių Vladą Sipaitį.

Apie aktorę Unę Babickaitę ir visą jos šeimą tikriausiai esate girdėję. Tačiau mūsų pasakojime pasistengsime atskleisti visą šios trapios moters gyvenimo tragizmą.

Pokalbis su Remigijumi Vilkaičiu apie knygą „Vladas Sipaitis. Dienoraščiai, prisiminimai, laiškai“

Pasakojimai apie Lietuvos teatrų istorijas.

Per koncertą skambėjo senosios armėnų dainos ir giesmės.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Ukrainai palaikyti eksponuojama paroda – instaliacija „Nepalaužiami“, kurioje – spektaklių, operų ir baletų kostiumai iš pastarųjų kelių dešimtmečių.

„Čia – kinas“ matysite: animatorė Gražina Brašiškytė ir jos pasaulis

Tarp pastarojo meto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidinių – unikalus natų rinkinys chorui. Tai – lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio lotyniški motetai.

„Be jokios dvejonės sakau, kad geriausia, kas lietuviškam kinui nutiko parodinėse erdvėse per trisdešimt atkurtos Nepriklausomybės metų, yra kino kritikės, muziejininkės Sonatos Žalneravičiūtės kuruojama paroda „Laisvas kinas: 1900–2020“.

Šį kartą LRT laidoje „Istorijos detektyvai“ kolegė Aušra Endriukaitienė žiūrovams uždavė itin sudėtingą mįslę. Teatre naudojamas, panašus ir į kepsninę, ir į vargonus daiktas. Kas jis? Mįslė reportaže nuo pirmosios minutės

Nukeliaukime į Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejų, kuriame – ne tik paroda, skirta animacijos dailininkei Gražinai Brašiškytei, bet ir... drakono paieškos. Reportažas nuo 13:50 minutės

Ar įminsite istorinę mįslę? Paprasčiausias vabalas. Sunkus, nieko paslėpto viduje nėra. Gal pasikabinti paltams? Gal knygoms atremti? O gal paprasčiausiai dekoratyvinis daiktas. Kas tai?

Tarp sovietinių animatorių puikiai žinomas buvo Gražinos Brašiškytės (1920–1983) vardas. Būsima animatorė gimė Šiauliuose, 1937-aisiais įstojo į Kauno meno mokyklą, prasidėjus Vokietijos-SSRS karui su šeima pasitraukė į rytus, Almatą. Ten įstojo į iš Maskvos evakuotą Kinematografijos instituto meno fakulteto Multiplikacijos skyrių, 1948-aisiais mokslus baigė. Todėl autorė laikoma pirmąją lietuve profesionale (studijas baigusia) animatore.

Kaip vieną didžiausių bėdų šalies muziejai įvardija saugyklų trūkumą eksponatams laikyti. Dabartinėse trūksta ir vietos ir įrangos, tad muziejininkai sako jaučiantys itin didelį naujų saugyklų poreikį. Kultūros ministerija po atliktų galimybių studijų kartu su muziejais jau svarsto apie naują saugyklų steigimo scenarijų.

Gražina Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, kurios multiplikacinius filmukus žinojo kiekvienas vaikas. Istorijos apie juodulį, Jūratę ir Kąstytį, apie nenugalimą godumo drakoną šiandien jau tapo aukso fondu. Dailininkė daugiau kaip 30 metų dirbo Sojuzmiltfilm studijoje. Naujoje parodoje - atgyja senasis Gražinos Brašiškytė multiplikacijos pasaulis. Pasakoja parodos kuratorės Aušra Endriukaitienė ir Daina Tilvytytė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato neeilinę parodą kitoje aplinkoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė nuo gruodžio 8 d. veikia ekspozicija „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Tarp vertingų eksponatų; nuotraukų, laiškų, rankraščių – Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje išskirtinė paroda – kelionė po pirmosios Lietuvos profesionalios animatorės statytojos Gražinos Brašiškytės sukurtą pasaulį „Gražina ir drakonas“. Ji skirta dailininkės 100-mečiui.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus baigia rengti parodą, skirtą teatro režisieriaus Jono Jurašo 85-mečiui ir jo spektaklio „Barbora Radvilaitė“ 50-mečiui. Parodos akcentas – netikėtai rastas Barboros Radvilaitės kostiumas.

Dalios ir Povilo Mataičių teatras daugybę dalykų prikėlė naujam gyvenimui. Nuo sutartinių iki nuometo, nuo smulkiaburžuazinės kultūros iki klojimo teatro. Ir visa tai niekur nedingo!

Birželio pabaigoje Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodos lankytojams buvo užvertos – pradėti architektūriniai bei polichrominiai muziejaus pastatų komplekso tyrimai. Tyrimai, ypač polichrominiai, praplėtė iki šiol turėtas žinias apie Mažuosius Radvilų rūmus, kuriuose įsikūręs muziejus.

LRT laidoje „Istorijos detektyvai“ kolegė Sonata Žalneravičiūte žiūrovams uždavė mįslę - daiktas turi raktą, jis sunkus, panašus į tanko modeliuką, bet ne tankas ir ne patranka, bet su ja susijęs - jam reikalingas taikinys. Pagamintas JAV XX a. 3 dešimtmetyje. Mieli žiūrovai, pabandykite atspėti kam šis daiktas buvo naudojamas. Mįslė reportaže nuo 2 minutės

Reportažas iš parodos ir pokalbis su parodos rengėjais nuo 16 minutės

Baleto istorija Lietuvoje spalvinga ir jaudinanti, siekianti net kunigaikščių laikus. Tačiau tai, ką šiandien vadiname klasikiniu baletu, pradėjo plėtoti tarpukario Kaune besikuriančios baleto studijos. Viena pirmųjų čia mokėsi ir legendinė balerina Olga Malėjinaitė.

Šiandien visoje Lietuvoje yra tūkstančiai gatvių, tiltų, paminklų bei atminimo lentų, dauguma jų turi savo istorijas, atspindinčias ne tik mūsų šalies meną, kultūrą ar istoriją, bet ir čia gyvenusių bei kūrusių žmonių atminimą.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato retą, 19-likto amžiaus plakatų, muzikos instrumentų parodą Jašiūnų dvare. Pasak muziejininkų, fonduose saugomi šimtai tūkstančių eksponatų retai išvysta dienos šviesą dėl nedidelių ekspozicijos salių, todėl nuspręsta rengti parodas ir skolinti eksponatus ir kitoms kultūros erdvėms.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus drauge su Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centru liepos 14 dieną 18 val. Jašiūnų dvaro sodybos rūmuose pristato parodą „XIX a. muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“.

„Svarbiausia teatre – savitas kūrėjo ryšys su gyvenimu, gebėjimas pastebėti talento žymes, pamatines dorovines vertybes“, – sako režisierius Jonas Jurašas, šiuo metu gyvenantis Sarasotoje, Floridoje. Birželio 19-ąją legendinis teatro režisierius mini 85 metų sukaktį.

Rumšiškėse lankytojams duris atvers XX a. lietuvių folkloro teatro istoriją pasakojanti paroda. Spektaklio-koncerto „Scenos vaizdeliai“ kūrybinio proceso detalės, sceniniai kostiumai ir kiti teatro atributai lankytojams primins apie Dalios ir Povilo Mataičių įkurtą teatrą. Plačiau apie parodą – jos kuratorė Janina Armonaitė.

Rubrikoje kalbintos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje vykstančių parodų „33 žingsniai. 1957-1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai” ir „Laisvas kinas: 1990-2020“ kuratorės Liucija Armonaitė ir Sonata Žalneravičiūtė atskleidė giluminį parodų turinį, filmų siužetus, ekspozicijų rengimo užkulisius. Kalbina Gabrielė Krulytė.

Parodos „Laisvas kinas: 1990-2020“ proga Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje surengta diskusija apie lietuviškąjį kiną. Renginio metu vienuolika skirtingų kartų kino kūrėjų (Audrius Stonys, Giedrė Beinoriūtė, Ignas Miškinis, Ramūnas Greičius, Lineta Mišeikytė, Marija Razgutė, Mindaugas Survila, Karolis Kaupinis, Gediminas Šiaulys, Aistė Žegulytė, Lina Lužytė) apžvelgė tris Lietuvos nepriklausomybės kino dešimtmečius.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi (LTMKM) bei „Skalvijos“ kino centru, kviečia į visą vasarą vyksiančius kino klubo seansus. LTMKM kieme po atviru dangumi ir „Skalvijos“ kino centre bus parodyta daugiau nei dvidešimt svarbiausių 1990–2020 metais sukurtų lietuviškų vaidybinių ir dokumentinių filmų, kurių dalį pristatys ir patys autoriai. Lietuviško kino peržiūros papildo dar iki birželio pabaigos veiksiančią parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“. Pokalbis su parodos kuratore ir filmų programos sudarytoja Sonata Žalneravičiūte nuo 39 minutes

Lietuvos kinematografininkų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi (LTMKM) ir „Skalvijos“ kino centru, kviečia į visą vasarą vyksiančius kino klubo seansus. Lietuviško kino peržiūros papildo iki birželio 27 dienos veiksiančią parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“.

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus drauge su Lietuvos liaudies buities muziejumi birželio 3 dieną pristato parodą „NEPAPRASTO TEATRO NEPAPRASTA ISTORIJA. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai".

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta įdomiausia pirmiems trims nepriklausomo Lietuvos kino dešimtmečiams skirta paroda pavadinimu „Laisvas kinas: 1990–2020“ – konceptuali, įdomi, sukelianti debesį minčių. Tuo pat metu šalia ir kita paroda – „33 žingsniai. 1957-1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai“, ir jų susiliejimas bendroje erdvėje neišvengiamai sukelia daug sąsajų tarp praeities ir ateities.

Gegužės 18-ąją minima tarptautinė muziejų diena. 95-erių metų sukaktį švenčiantis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus prisimena vieną iš kolekcininkių – aktorę Unę Babickaitę, sukaupusią nemažą archyvą, saugomą muziejuje. Gimusi Lietuvoje, gyvenusi Jungtinėse Valstijose, Europoje, ji visą gyvenimą rinko meno vertybes.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir kino teatras „Skalvija“ kviečia visus gegužės 20 dieną 19 val. į nemokamą restauruoto filmo „Vasara baigiasi rudenį“ (1982 m.) peržiūrą kino teatre „Skalvija“. Pagal Romualdo Granausko scenarijų sukurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų. Filmą pristatys pats filmo režisierius Gytis Lukšas, kuris gegužės 16 dieną mini 75-ąjį jubiliejų.

Šiais metais gegužės 9–10 dienomis Izraelyje yra minima Jeruzalės diena (hebr. Yom Yerushalayim). Ta proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pamatyti tarptautinę modernios Jeruzalės fotografijų parodą „Jerusalem as a City of Culture“ ( liet. „Jeruzalė – kultūros miestas“), kurią pristato Izraelio ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Ko gero, pasvarstymas apie tai, jog „laisvasis“ (tas, kur po 90-ųjų) mūsų kinas vis dar yra šioks toks našlaitis – galvojant apie jo, kaip reiškinio, su visais jam priklausančiais dėsningumais, kontekstais, nuopuoliais ir pakilimais, vertinimą (negaliu sakyti, kad bandymų nebūta, žinoma) – būtų priekaištas, visų pirma, pačiai sau.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (LTMK) atidaryta paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“, skirta nepriklausomybės laikotarpio kinui. Ši paroda – pirma įdėmesnė apžvalga Lietuvos kinematografijos procesų, vykusių jau laisvoje valstybėje. Apie parodą kalbamės su jos kuratore Sonata Žalneravičiūte.

Žodis „kaukė“ po pandemijos ir karantino daugeliui dar ilgai kels nemalonias emocijas ir vers galvoti apie vienintelę jos versiją – medicininę. Tačiau kaukė žmogų lydi nuo priešistorinių laikų, pirmiausiai kaip apsaugos ar šeimos globėjos simbolis – totemas. Vėliau kaukės leisdavo ištarti tai, ko tiesiog žmogui nevalia buvo pasakyti – ar bažnytinėje misterijoje, ar antikiniame teatre. Kaukė leidžia nusikelti į kitokį, mistinį, dvasių pasaulį – nuo Rio de Žaneiro karnavalo iki tradicinių liaudiškų Užgavėnių Lietuvoje.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus skelbia džiugią žinią: kovo 19 dieną muziejus vėl atvers duris lankytojams!

Minėdami Knygnešio dieną, apie muzikinį knygnešystės reiškinio pėdsaką kalbėsimės ir su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratoriumi Pauliumi Steponavičiumi.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus minėdamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį parengė virtualią, užsienio auditorijai skirtą parodą, anglų kalba „Singing Revolution“ („Dainuojanti revoliucija“).

Net užkietėjęs sinefilas, išgirdęs Vytauto Mikalausko pavardę, vargu ar prisimins jo režisuotus filmus, parašytas knygas. Gal pasitikslins: kuris Mikalauskas? Paminėjus knygą „100 kino mįslių“, ne tik kino fanams nušvis veidai. Režisierius, kino tyrinėtojas paliko ne vieną istoriškai svarbų ženklą Lietuvos kine, mūsų kultūroje. Tačiau jį, tylųjį kino pasišventėlį, dažnai pamiršta net kolegos...

„Laisvas kinas: 1990-2020“. Portalo LRT.lt mediatekoje kiekvienas gali atrasti išskirtinių lietuviškų filmų, kurie archyve kaupiami jau daug metų. Tačiau kaip keitėsi lietuviškas kinas? Visa tai jūs galite sužinoti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus naujoje parodoje „Laisvas kinas: 1990-2020“. Apie parodą plačiau pasakojo parodos kuratorė Sonata Žalneravičiūtė.

Laida apie kiną.

„Didžiausias postūmis domėtis buvo tada, kai mano šviesios atminties tėvas, kuris labai domėjosi techniniais dalykais, man parnešė saujoje mechanizmo detalių, įstatomų į keramikinį bokalą. Buvo didžiulis stebuklas, kai iš tų detalių suskambėjo muzika“, – pasakoja tikras muzikinių dėžučių burtininkas, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus restauratorius Paulius Steponavičius, papasakosiantis ir apie Lietuvoje rastas muzikines dėžutes. Taip laidoje – pokalbis su dviem muzikinių dėžučių kolekcionuotojais: dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja, muzikos terapijos taikytoja Ilona Papečkyte bei politologu Linu Kojala.

Nijolė Adomėnaitė – pasaulinį prižinimą pelniusi, tačiau Lietuvoje mažai žinoma menininkė. Rezistentų dukra susiejo savo gyvenimą su Rusija, režisavo teatre ir kine, ėmėsi draudžiamų, nepatogių SSRS istorijos temų. Paskutiniais imperijos metais pralaužė tylos ledus filmu „Koma“ – pirmuoju kino kūriniu apie moterų lagerį stalinizmo epochoje. Drąsi juosta įrašė lietuvės pavardę į 20 amžiaus kino istoriją.

Lietuva švenčia profesionaliosios operos 100-metį

Mes kantriai laukiame, kol bus galima lankytis muziejuose. O kol kas nors per ekranus užsukime į Vilniuje esantį, Lietuvos kino ir teatro muziejų, kur jau dabar yra parengta paroda apie kiną ir kino kūrėjus, kurie kūrybinį kelią pradėjo nepriklausomoje Lietuvoje.

Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus nusprendė surengti Lietuvos kino trisdešimtmečiui skirtą parodą „Laisvas kinas: 1990–2020“. Tai pirma tokia išsami nepriklausomybės laikų kino peržvalga, kurioje bus galimybė susipažinti su Lietuvos kino istorijos procesais, filmais, kurie buvo itin reikšmingi istorijos raidai, padarę įtaką vienai ar kitai kino kartai, bei išgirsti kino kūrėjų pasakojimus apie jų pradžias kine.

Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje baigiama eksponuoti Lietuvos kino 30-mečiui skirta paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“. Kol kas ją apžiūrėti galima tik televizijos reportaže, o karantinui pasibaigus muziejus pakvies į atidarymą.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje rengiama paroda „Laisvas kinas 1990–2020“, kurioje bus apžvelgiami ne tik esmingiausi trisdešimtmečio lietuvių autorių filmai, bet ir pristatoma kino industrijos kaita, kino virtuvė bei filmus kūrusių asmenybių prisiminimai. Kino skyriaus muziejininkė, kinotyrininkė Sonata Žalneravičiūtė prisipažino, kad ruošdama šią parodą susidūrė su ne viena problema – pradedant tuo, kad po filmavimų režieriai ir kino dailininkai nepasilieka daiktinių atsiminimų, galinčių tapti eksponatais, baigiant tuo, kad nepriklausomo kino raida Lietuvoje mažai tirta ir analizuota. Pokalbis apie temų, žanrų ir savęs paieškas Lietuvos kine.

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui, rašoma muziejaus pranešime žiniasklaidai.

Kultūra virtualiai. Kol šalyje karantinas, kultūros galima ieškoti ir virtualioje erdvėje. Šį kartą prie susiklosčiusios padėties išradingai taikosi teatro, muzikos ir kino muziejus. Parodos lankytojus kviečia į virtualias ekskursijas. Daugiau svarbių smulkmenų – reportaže.

Niekas nesustabdys menininkų poreikio kurti ar muziejų siekio organizuoti parodas

2020 m. lapkričio 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta paroda „Auksinis Lietuvos teatro, muzikos ir kino 30-metis“. Vienas pagrindinių parodos tikslų – naudojant inovatyvias eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones pristatyti iškiliausius šalies menininkus, per Nepriklausomybės dešimtmečius suformavusius unikalią ir dinamišką Lietuvos kultūrinę tapatybę.

Vasaros pabaigoje nuėjau į kelias parodas. Pirmiausia – į Federico Fellini šimtmečiui skirtą ekspoziciją Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Nors Fellini Lietuvoje mėgstamas ir rodomas (buvo retrospektyva „Kino pavasaryje“, LRT irgi nevengia), nesu mačiusi visut visų jo filmų.

Liepos 30 d. – rugsėjo 20 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks tarptautinė paroda „Federico Fellini. Šimtmetis!“, skirta vienam įtakingiausių XX a. kūrėjų, pasaulinę žiūrovų meilę pelniusios italų kino asmenybės F. Fellini (1920–1993) šimtosioms gimimo metinėms.

eatro, muzikos ir kino muziejuje atidaryta paroda, skirta italų kino režisieriaus Federico Fellinio gimimo 100-čiui. Kilnojamoji paroda atkeliavo iš Romos, Italijoje ji dar nebuvo eksponuota, dėl koronaviruso Milane ji bus pristatyta tik kitąmet. O Vilniuje ji surengta bendromis muziejaus, Italijos ambasados, Italijos kultūros instituto Vilniuje pastangomis.

Vilniuje, Teatro, muzikos ir kino muziejuje, atidaryta paroda, skirta italų kino režisieriaus Federico Fellini gimimo 100-mečiui. Kilnojamoji paroda atkeliavo iš Romos, Italijoje ji dar nebuvo eksponuota, dėl koronoviruso ji bus eksponuota tik kitąmet Milane. O Vilniuje ji surengta bendromis muziejaus, Italijos ambasados, Italijos kultūros instituto Vilniuje pastangomis.

Animatoriai iš Lietuvos buvo ne tik šio žanro pradininkai Europoje ir pasaulyje, bet ir vieni geriausių multiplikatorių SSRS. Patys gražiausi mūsų vaikystės multiplikaciniai filmai buvo piešti Gražinos Brašiškytės. Apie tai, kad Lietuva, o ne JAV turėtų vadintis šiuolaikinės animacijos lopšiu – „Daiktų istorijų“ siužete.

Rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje rengiamas vakaras „Prisimenant Edwiną Geistą“.

Kaip gyveno, ką kūrė, kuo nusipelnė iškilūs Lietuvos muzikai, gimę lygiai prieš 100 metų – 1911-aisiais? Nupūtęs istorijos dulkes, į šiuos klausimus metų pabaigoje atsakymų ieško Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Čia visą gruodį vyksta vakarų ciklas „Šimtamečiai“.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje galima aplankyti parodą „Auksinė Nerija“, skirtą paminėti legendinio ansamblio 45-mečiui. Įkurtas 1970 m., ansamblis iš naujo atgimė, kai 1972 m. jam vadovauti ėmė Romualdas Bieliauskas, itin išradingai aranžavęs dainas ir puikiai sutaręs su visu kolektyvu.

Sekmadienį, rugsėjo 6 dieną Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus terasoje įvyks kasmetinis tarptautinis vinilo festivalis „Vilnius international vinyl fest 2020“. Autentišką skambesį vertinantys melomanai kviečiami atrasti savo muzikinius lobius iš keliolikos tūkstančių parduodamų vinilinių plokštelių, gyvai išgirsti net devynias mylimas mūsų šalies grupes ir pirmieji įvertinti festivalio progą išleidžiamą naują grupės „Poliarizuoti stiklai“ vinilą.

Paskutinį vasaros šeštadienį, rugpjūčio 29 d., vilniečiai kviečiami geriau pažinti sostinės vardu pavadintą gatvę. Edukacinis renginys „Vilniaus gatvės istorijos“ ragina atrasti kitokią šios gatvės pusę kartu su istorijos žinovais Dariumi Pocevičiumi, Gabija Lunevičiūtė, prof. Marija Drėmaite ir daugeliu kitų.

Nuo pat XX a. pradžios, kai Lietuvoje buvo atidaryti pirmieji kino teatrai, o ir vėlesniaisiais laikais, kone per visą šimtmetį, fotografams kino teatrai ir Vilniuje, o ir kituose miestuose, miesteliuose, nebuvo dėmesio vertas objektas. Gal ir neturėjo būti, nes nebuvo kažkuo ypatingesnis už greta stovinčius pastatus. Jie priklausė namų virtinei, kurioje fotografui galbūt buvo svarbiau įamžinti gatvės gyvenimą, bet ne konkretų pastatą. Dėmesį pritraukdavo nebent bažnyčios, savais bokštais išsišokdamos miesto panoramoje.

Kvadratas“ – tai viena iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parodų ir renginių ciklo ekspozicijų. Ši paroda skiriama Eimunto Nekrošiaus teatrui prisiminti, kitu kampu jį pažinti, suvokti. Parodą bendrom pastangom rengė „Meno fortas“ ir muziejus.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, įveikęs karantino sąstingį, atveria savo erdves lankytojams ir kartu su teatru ,,Meno fortas“ kviečia į parodą ,,Kvadratas“, skirtą iškilaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gyvenimui ir kūrybai, rašoma pranešime žiniakslaidai.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir teatras „Meno fortas“ kviečia į iškilaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gyvenimo ir kūrybos retrospektyvą. Nuo kovo 13 dienos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatomas keturių parodų ciklas sąlyginiu pavadinimu „Kvadratas“. Tai išsamiausia šiuo metu esanti ekspozicija, skirta pasauliniu mastu pripažintam menininkui.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus ir teatras ,,Meno fortas“ kviečia į iškilaus režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gyvenimo ir kūrybos retrospektyvą. Kovo 13 dieną 16 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatomas keturių parodų ciklas, sąlyginiu pavadinimu ,,Kvadratas“. Tai išsamiausia šiuo metu esanti ekspozicija, skirta pasauliniu mastu pripažintam menininkui.

Pokalbis su parodos kuratoriais aktoriumi Remigijumi Vilkaičiu ir teatro „Meno fortas“ direktoriumi Audriumi Jankausku.

Užsukus į po karantino apribojimų vėl duris atvėrusio Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus erdves, galima pamatyti parodą „Kvadratas“, skirtą Eimunto Nekrošiaus kūrybai. Tačiau šiuo atveju „paroda“ - tik apibendrinantis pavadinimas: iš tiesų tai keturių parodų ciklas su nuoroda į 1980 metais Nekrošiaus pastatytą spektaklį „Kvadratas“ pagal Valentinos Jelisejevos dokumentinę apysaką „O buvo taip...“. Kiekviena „Kvadrato“ paroda - lygiabriaunė, tolygi dedamoji, kuratoriams nenorint jų susieti, - jas siekiama pristatyti kaip atskiras, autentiškas dalis.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus kviečia prisiminti ir iš arčiau pažinti „Šėpos“ teatrą, kuris pasirodė prieš tris dešimtmečius, sukūrė du spektaklius, gyvavo trejetą metų ir įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip drąsus politinių parodijų kūrėjas. „Šėpos“ teatro trupę iš savo bendramokslių buvo subūręs tuometis režisūros pirmo kurso studentas Gintaras Varnas, dabar - vienas reikšmingiausių Lietuvos teatro režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Nenumaldomai artėja jubiliejinė kovo vienuoliktoji. Per Lietuvą nusiris iškilmingų minėjimų banga. Fasadinis paradas jau prasideda. Kitą savaitę teatro ir muzikos muziejus pakvietė ir mane į vakarą, kuriame bus minimas Šėpos teatro trisdešimtmetis, nors tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad Šėpos jubiliejus turėjo būti švenčiamas pernai. Šėpa atsirado kartu su Sąjūdžiu.

Dailininkas Stasys Ušinskas - vienas novatoriškiausių Lietuvos menininkų, kūręs daugelyje sričių. Jis - ir vienas iš profesionalaus lėlių teatro Lietuvoje kūrėjų, 1936-aisiais sukūręs lėlių spektaklį „Silvestras Dūdelė“, o vėliau lėlių filmą „Storulio sapnas“. Spektakliuose ir filme vaidinusios devintą dešimtį skaičiuojančios marionetės, pernai įtrauktos į Unesco paveldą, pastaruosius metus praleido P. Gudyno restauravimo centre. Restauruotos marionetės keliaus į Teatro, muzikos ir kino muziejaus kolekciją ir netrukus jas bus galima išvysti parodoje

Sausio 16 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidarytos dvi parodos: „33 žingsniai. 1957–1990 m. Lietuvos kino studijos vaidybiniai filmai“ ir kino operatoriaus Viktoro Radzevičiaus personalinė paroda „Kino žmonės. Švytėjimas“.

Valstybės teatras.
Dokumentinis filmas. Režisierius Justinas Lingys.

Scenografas Liudas Truikys.
Dokumentinis filmas. Režisierius Justinas Lingys.

Pokalbis apie lėlių teatrą su teatro režisieriumi Rimu Driežiu.

Mstislavas Dobužinskis Valstybės teatre
Dokumentinis filmas. Režisierius Justinas Lingys.

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. Sankt Peterburgo Teatro ir muzikos meno muziejuje atidaroma paroda „Mstislavo Dobužinskio Lietuva“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Aktorius ir režisierius Giedrius Mackevičius – vienas iškiliausių XX a. menininkų, palikęs ryškų įspaudą teatro istorijoje. Plastinės dramos teatro žanrą sukūrusiam novatoriui buvo atviros didžiosios pasaulio scenos. Deja, dėl nepalankių aplinkybių unikalūs režisieriaus darbai Lietuvoje šiandien nėra pakankamai žinomi. Žurnalistė, teatrologė Liucija Armonaitė nusprendė pasipriešinti šiai užmarščiai – pristato monografiją „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“.

Birželio 5 – spalio 28 dienomis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia paroda „Stanisławas Moniuszka – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“. Ji skirta kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti. Stanisławo Moniuszkos (1819–1872) kūryba yra svarbi Europos, o ypač Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos muzikinės kultūros paveldo dalis.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (Vilniaus g. 41) visuomenei pristato, iš privačios kolekcijos įsigytas, unikalias Stasio Ušinsko lėles marionetes kino filmui „Storulio sapnas“ (1938-11-24).

Dailininkas Stasys Ušinskas – vienas brandžiausių ir novatoriškiausių Lietuvos menininkų, kurio kūryba apima daugelį sričių. Jis buvo vienas pirmųjų vitražo profesionalų Lietuvoje, jo tapybos palikimas taip pat unikali Lietuvos dailės istorijos dalis.
Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus visuomenei pristato iš privačios kolekcijos įsigytas unikalias Stasio Ušinsko lėles, sukurtas filmui „Storulio sapnas“.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikusi paroda „XS / studentų lėlių teatrai“ – natūraliai susiformavusio ciklo, skirto lėlininkų menui, dalis. Dar 2018 metų pabaigoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Arka“ lėlininko Rimo Driežio ir teatro „Lėlė“ pastangomis buvo atidaryta paroda „Dailė lėlių teatre“: nuo pirmojo LDK lėlininko iki grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ marionečių. Ji veikė trumpai, bet į ją plūdo žmonės, mokyklos užsakinėjo ekskursijas.

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Ar atsimenate „Šėpos“ teatrą ? Politinę lėlių satyrą nuo 1988-ųjų iki 1992-ųjų. Ji privertė kvatoti išsilavinusius žmones ir krūpčioti tuomečius valdžios atstovus. Šaipomasi buvo ne tik iš sovietinių veikėjų – savo prototipus turėjo ir Sąjūdžio lyderiai: buvo ir Landsbergis, ir Prunskienė, ir Vaišvila. Prisiminimai apie studentų sukurtą kultūrinį chuliganą – „Šėpos“ teatrą, išdaužiusį langus ir įleidusį gaivaus vėjo.

Paroda „XS/studentų lėlių teatrai“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, pasak jos kuratoriaus Rimo Driežio, ne tik pristato neilgaamžius, bet amžinai jaunus lėlių teatrus, bet ir atskleidžia jų reikšmę profesionaliojo teatro raidai.

Prieš tris dešimtmečius režisierius Gintaras Varnas, tuo metu dar būdamas studentas, įkūrė „Šėpos“ teatrą. Tai tris metus gyvavęs politinės parodijos teatras. Su šiuo unikaliu reiškiniu Lietuvos teatro istorijoje vakar artimiau susipažinti kvietė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Reportažo pradžia nuo 9:00 minutės

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus tęsia teatralizuotas akcijas mieste, kuriomis siekia supažindinti miestiečius su lietuviškos plokštelės istorija. Šiandien senamiestyje pristatyta kantoriaus Geršono Sirotos įdainuota plokštelė.

Tai istorija apie pareigą, talentą, intrigas, pavydą ir beatodairišką meilę.
Tarpukario operos žvaigždė Onutė Zabielaitė-Karvelienė ir jos vyras malūnininkas Jonas bei vingiuotas jų gyvenimas “ Daiktų istorijose”.
Reportažo pradžia nuo 14:00 minutės

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Pokalbis su kostiumų kūrėja Gražina Konstancija Remeikaitė

Paroda „Gražina Konstancija Remeikaitė. Kostiumas“
Reportažo pradžia nuo 23 minutės

Visą vasarą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks paroda, pasakojanti apie nepaprastą asmenybę - italų rašytoją ir scenaristą Toniną Guerą (Tonino Guerra), besibičiuliavusį ir kūrusį podraug su Feliniu, Tarkovskiu, Antonioniu... Visą vasarą suksis kino juosta, įamžinusi jo širdies nerimą.