Plakatas – ypatingas dailės žanras – sukurtas ir skirtas kokiai nors aktualijai – idėjai, filmui, įvykiui ar prekei reklamuoti. Atlikęs savo paskirtį, jis sunaikinamas – spalvinga, patraukli kompozicija, dar neišblukusi saulėje, nesuplėšyta vėjo ar lietaus, negailestingai užklijuojama kita, aktualesnė, spalvingesnė, patrauklesnė. Nepaisant tūkstantinių tiražų, nelieka nei vieno egzemplioriaus. Toks likimas ištiko daugelį tarpukario Lietuvos plakatų. Tai didelis praradimas, juk plakatas – ne tik dailininko išpuoselėtas, dažnai aukšto meninio lygio dailės kūrinys, bet ir ypatingas laikotarpio liudininkas.

„Plakatas kino filmui – viliojanti užduotis dailininkui, leidžianti parodyti visus gebėjimus – erudiciją, fantaziją, spalvos ir kompozicijos pojūtį, piešimo ir šrifto įgūdžius. Svarbu paminėti, kad plakatas bent trumpam laikui garantuoja dailininkui itin plačią auditoriją, apie kurią joks tapytojas ar grynakraujis grafikas net nesvajoja, tiesa, dailininkai dažniausiai likdavo inkognito. Aukšto meninio lygio plakatas yra kvietimas į kiną, kuris taip pat atlieka didžiulės auditorijos meninio auklėjimo funkciją. Toli gražu ne kiekvienas žmogus lankosi parodose ar muziejuose, todėl dažnam plakatas yra vienintelis susitikimas su dailės kūriniu. Čia praeivis pamato suderintas spalvas, stilizuotą piešinį, netikėtus sugretinimus – turi galimybę susipažinti su įvairiomis technikomis, dailės pradmenimis. Dėmesingesnį praeivį plakatas kviečia mąstyti, ginčytis su autoriumi ar jam pritarti.“ –  Juozas Galkus.

Pristatome mažą dalį kino plakatų, saugomų mūsų muziejuje.