Nukopijuota
Valstybės teatro kolekcija

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus yra didžiausia valstybės institucija, sauganti ypatingai didelius ir įvairiapusiškai suformuotus Lietuvos operos ir Lietuvos dramos istorijos eksponatų rinkinius. Dar daugiau – pats muziejus 1926 m. buvo įkurtas siekiant išsaugoti, tyrinėti bei viešinti pirmųjų profesionalių lietuviškų spektaklių medžiagą, vaidinusių aktorių, dirigentų, režisierių, scenografų ir kitų menininkų kūrybinės veiklos artefaktus.

Ilgą laiką muziejus taip ir vadinosi – Valstybės teatro muziejus, o Valstybės teatro rinkiniai ir šiandien yra Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus aukso fondas.

Tai istorinė dokumentinė medžiaga apie ką tik, 1918 m., atkurtoje Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje įsteigtą Teatro komisiją, turėjusią rūpintis profesionalaus lietuviško teatro įkūrimu, Lietuvių meno kūrėjų draugiją, 1920 m. įkurtas profesionalias Dramos vaidyklos ir Operos vaidyklos trupes. Profesionalaus teatro gimimo procesą atskleidžia ir dviejų pirmųjų spektaklių – H. Sudermann`o dramos „Joninės“ ir G. Verdi operos „Traviata“ istorinė dokumentinė medžiaga, ir pirmųjų dramos ir operos statytojų ir atlikėjų kolekcijos (režisieriaus J. Vaičkaus, aktorių P. Kubertavičiaus, O. Kurmytės, P. Tendžiulytės, A. Vainiūnaitės, J. Tallt-Kelpšos, K. Petrausko, A. Galaunienės, A. Sodeikos ir kiti rinkiniai).

Valstybės teatro kolekcijoje saugoma daugybė Nepriklausomybės laikotarpį menančių eksponatų. Tai teatro dienynai, afišos, programėlės, nuotraukos, laiškai, scenografijos eskizų originalai, teatriniai ir sceniniai kostiumai, kūrinių partitūros, pjesių scenarijų režisūriniai egzemplioriai ir kiti dokumentai.

Valstybės teatro dienynai 1928—1929; 1933—1934.

YPATINGI EKSPONATAI VALSTYBĖS TEATRO DIENYNAI

Teatro dienynai – labai įdomus šaltinis, tai lyg dramos trupės aktorių darbo lankomumo dokumentas ir kartu kūrybinis dienoraštis. Valstybės teatro Kaune gyvavimo metais šiuos dienynus iki 1928 m. spalio 1 d. pildė sufleris Stasys Merčaitis, vėliau režisieriaus padėjėjas Juozas Vizgirda, o nuo 1930 m. – teatro režisieriaus padėjėjas Vincas Tamaliūnas.

Dienyne būdavo glaustai aprašoma kiekviena darbo diena. Įprastai darbo dienomis teatre kasdien vykdavo po dvi repeticijas – ryte ir vakare. Įrašuose atsispindi kiekvienos repeticijos tikslas ir eiga, surašyti juose dalyvavę aktoriai bei režisieriai, buvo žymima kiek ir koks aktorius pavėlavo ar neatvyko dėl ligos. Sekmadieniais buvo rodomi du spektakliai, o į dienyną klijuojamos tų spektaklių programos, užrašomos režisieriaus ar kito atsakingo asmens pastabos.

Bet pasitaiko ir įdomesnių, iš kasdienės rutinos išsiskiriančių įrašų, o svarbiausios yra režisierių surašytos pastabos, kuriose atsiskleidžia jų meniniai ieškojimai ir atradimai, nuomonės apie vieną ar kitą aktorių, jų sukurtus vaidmenis ir kt. Dienynuose galima rasti ir iškalbingų faktų, bylojančių apie aktorių charakterį, asmeninį gyvenimą, požiūrį į kūrybą, teatrą, kolegas. Būdavo fiksuojamos ir drausminės pastabos bei nuobaudos, skiriamos aktoriams už įvairius nusižengimus, pravaikštas, nepagarbų elgesį kolegų atžvilgiu. 

Tokių dienynų muziejaus saugyklose yra 8 vnt., kurie atspindi 1928–1940 m. teatro gyvenimo laikotarpį.