Nukopijuota
Paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ Šilutėje
  • Nuo 2023-10-12
  • Iki 2023-11-20
  • Hugo Šojaus muziejus, Šilutė

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės – išskirtinė proga prisiminti tragišką senosios Prūsijos istoriją. Šia proga Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus parengė parodą „Apgiedokime Prūsijos žūtį“. Spalio 12 dieną 17 val. įvyks parodos atidarymas Hugo Šojaus muziejuje Šilutėje.

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ režisierius Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas) bei dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Jo premjera įvyko 1989 m. liepos 15 minint Žalgirio mūšio 579 metines. Spektaklyje skamba, autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai, pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Švento Rašto ištraukas, M. Mažvydo „Katekizmusa prasty žadei“ ir kitą medžiagą spektaklis įprasmina tautos dvasingumą, kaip amžiną vertybę. Dalios  Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai, byloja apie išskirtinį prūsų savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Tai lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai: archajiškoji marginė, atkurta iš K. Hartknochto veikalo „Senoji ir Naujoji Prūsija“ (1684 m.) piešinio, išskirtiniai: apsiaustas – pamuštinė, aukštos, juodos, cilindro pavidalo kepurės pavaizduotos T. Lepnerio knygoje „Prūsų lietuvis“ ( 1690 m.).  Įdomūs ir kitų veikėjų kostiumai: evangelikų kunigo drabužis, metraštininkų apsiaustai, viduramžiškos mados skrybėlės, lietuvninkų tradiciniai drabužiai (XVI-XVII a.)

Parodoje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją, kuris bendrąją prasme yra išskirtinis. Kartografijoje iki XVIII a. pradžios Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia  pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579-1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą  išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“ parašyta apie 1765-1775 metus yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys lyg  didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų. XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje  buvo spausdinamos  lietuviškos knygos lotyniškai rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai Aušra“ ir „Varpas  kuriuos lietuvių knygnešiai slapta pergabendavo per sieną ir platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, veikė lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai. Mažojoje Lietuvos vyko aktyvus lietuvių kalbą vartojantis kultūrinis gyvenimas. Gerokai aktyvesnis negu Didžiosios Lietuvos lietuvių tarpe, kurie kentėjo nuo Rusijos valdžios priespaudos

Parodoje yra eksponuojamos knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvninkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F.S. Bocko (1782 m.) ir Ch, Hartknocho  (1684 m.) leidinių. Dailininkės D. Mataitienės spektakliui sukurti drabužiai reflektuoja su Mažosios Lietuvos gyventojų  drabužiais, kurie  išlaikė seniausius  bruožus dėl protestantiško konservatyvumo įtakos ir pasižymėjo santūriomis tamsiomis spalvomis tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Raštuoti ir  spalvingi  lietuvninkų merginų ir moterų drabužiai verti išskirtinio dėmesio, skirtingi merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalai, dvejopai dėvima archajiškoji marginė, XVI-XVII alietuvninkų kasdieniniai tradiciniai drabužiai (sermėgos, trumpos kelnės, baltos puskojinės ir veltinės skrybėlės – magierkos) ir kiti rūbai yra sutinkami tik šiame regione. Tautiniai drabužiai Mažojoje Lietuvoje nuo seno buvo dėvimi kaip šventinis rūbas kaskart keičiant bei įvairinant jo dalis ir ieškant vis naujų derinimo būdų. Vienaip buvo rengiamais per vestuves, kitaip einant į svečius ar į bažnyčią.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus paroda „Apgiedokime Prūsijos žūtį“ skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – mečiui buvo eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje, vėliau vyks į Dovilų etninės kultūros centrą. Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems vyks įvairiapusė edukacinė ir kultūrinių renginių programa suteikianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose.