Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus paroda „ XIX a. Lietuvos muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ Mykolo Oginskio rūmuose, Žemaičių dailės muziejuje Plungėje pristato Plungės rajono gyventojams ir svečiams vieną vertingiausių savo rinkinių – XIX a. afišų kolekciją atskleidžiančią XIX a. Vilniaus kultūrinį gyvenimą. Taip pat XIX a. išleistų muzikos natų rinkinį, Stanisławo Moniuszkos kūrybą bei muziejuje saugomas XIX a. muzikines dėžutes. XIX a. afišos supažindindamos mus su pasaulinio garso pjesių autoriais, kompozitoriais, atlikėjais, artistais liudija mums to laikmečio ir aukštą meninę kultūrą, ir slegiančią cenzūrą bei politines represijas.

To meto Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare’o, Johanno Wolfgango Goethe’s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Karlo Marijos Weberio, Gioacchino Antonio Rossinio, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Pierre-Augustin Caron de  Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jean Baptiste Molière, Aleksander Dumas, Giuseppe Verdi, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais bei gastroliuojančių trupių pasirodymais iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos. O tuo pačiu XIX a. Lietuvos istorija yra okupuoto krašto istorija.

Po Lietuvos-Lenkijos Respublikos padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš jos okupacijos Lietuva išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. XIX a. Lietuvos kultūrai buvo suduoti du itin skaudūs smūgiai: numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o numalšinus 1863 m. sukilimą, uždrausta lietuviška spauda (1864–1904). Uždraudus lietuvių kalbą lotyniškais rašmenimis, carinė valdžia reikalavo rašyti kirilica. Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., visos išspausdintos rusų kalba. Išskyrus vieną…

Keturakio „Amerika pirtyje“ buvo pirmasis viešas spektaklis lietuvių kalba po 1864 m. caro valdžios įvesto lietuviškos spaudos draudimo suvaidintas Palangoje. Ją parodoje žymi afiša, vaidintojų nuotrauka ir atvirukas. Vaidinimas buvo mėgėjiškas, tačiau Lietuvos istorijoje jis tapo svarbiu lietuvių kultūros bei tautinės savimonės raidos reiškiniu, netiesiogiai lėmusiu daugelį svarbiausių mūsų valstybės istorijos ir kultūros posūkių. Nors caro žandarai beveik visus spektaklio dalyvius areštavo ir ištrėmė, bet galbūt kaip tik todėl ir prasidėjo unikaliausias mūsų kultūros istorijoje, o gal ir pasaulinėje praktikoje, reiškinys – spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija. Tuo spektakliu grupelė žmonių pareiškė pasauliui, kad mes esame, turime savo kalbą ir savo žemę.  Lietuviškas žodis, pasakytas viešai, buvo svarbesnis už meninius reikalavimus. Spektaklis pasklido po Lietuvos kaimus ir parapijas. Tai buvo visuotinis valios pareiškimas arba pirmas referendumas už lietuvybę.

Paroda eksponuojama 2023.11.17 – 2024.02.14

Parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiūtė-Vaitkuvienė