Teatro ir kino dailininkas Galius Kličius gimė 1950 m. Vilniuje. 1973 m. baigdamas tuometinį Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar Vilniaus dailės akademija) – įgijo teatro dailininko specialybę. 1971 – 1972 dirbo odos galanterijos apipavidalinimo srityje, 1972 – 1975 dailininku Vilniaus universiteto Kiemo teatre, 1976 – 1978 scenografu Valstybiniame jaunimo teatre, 1978 – 1993 Lietuvos kino studijoje. Nuo 1982 Lietuvos kinematografininkų sąjungos, o nuo 1983 Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tapo paveikslus, rengia individualias parodas, kuria scenografiją. 2012 m. Antano Gudaičio tapybos konkurso laureatas. Jo nutapytos scenos ir personažai nevienaprasmiai, pusiau realūs, lyg neužbaigtuose vaizduose pinasi paradoksai, humoras ironija bei liūdesys – kaip daugiaplaniame spektaklyje. 

G. Kličius sukūrė scenografijų spektakliams Jaunimo teatre: S. Šaltenio Škac, mirtie, visados škac, 1976, Jasonas 1978, J. Cocteau Žmogaus balsas, 1977, R. Blaumanio Siuvėjų dienos Silmačiuose 1993; Šiaulių dramos teatre: Kaip žydėjimas vyšnios… pagal S. Nėrį, 1974, H. Sudermanno Jonas ir Erdmė 1979, History of Lithuania 2004, pagal J. Erlicką, … su meile – Marlene Dietrich 2005, S. Šaltenio Kaip užmušt Jasoną 2006, C. Goldoni Viešbučio šeimininkė 2010; Panevėžio dramos teatre: S. Stratijevo Maksimalistas 1988, (Pabaltijo scenografijos trienalės I premija, 1989); Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre: J. Strausso operetei Čigonų baronas 1995; Lietuvos nacionaliniame dramos teatre: H. Kunčiaus Sučiuptas velnias 2001 ir kt. Pats režisavo spektaklius: Vilniaus universiteto teatre – Post Scriptum 1976; Vilniaus senamiesčio teatre: J. Erlicko Pakeleivingi 1991. Dailininkas yra pelnęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Daugiausia bendradarbiavo su režisieriais Dalia Tamulevičiūte, Gyčiu Padegimu, Regina Steponavičiūte, Aurelija Ragauskaite, Peteriu Stoičevu. 

Scenografijoje naudoja skirtingų faktūrų, technikos, erdvių ir rakursų, istorinių citatų derinius bei ironišką tikrovės deformaciją. 

Taip pat Galius Kličius, kaip dailininkas – scenografas nemažai nuveikė ir televizijos bei kino srityse: televizijoje: Nauji Robino Hudo nuotykiai 1996 – 1999, Atila 2001 (rež. D. Lowry), Elžbieta 2005 (rež. T. Hooperis); kine: A. Puipos Nebūsiu gangsteris, brangioji 1978, Amžinoji šviesa 1987, Procesas 1994, Dievų miškas 2005, Nuodėmės užkalbėjimas 2007 (Sidabrinė gervė už geriausią dailininko darbą 2008), Faktas 1980, rež. A. Grikevičius(LTSR valstybinė premija, 1984), Vasara baigiasi rudenį 1981 (rež. G. Lukšas, Kažkas atsitiko 1986 (rež. A. Pozdniakovas, rež. K. Vildžiūno Kai apkabinsiu tave 2010 (Sidabrinė gervė už geriausią profesinės meistrystės darbą 2011), Senekos diena 2017(Sidabrinė gervė už metų geriausią dailininko darbą).