Jonas Arčikauskas gimė 1957 m. Patilčiuose, Vilkaviškio rajone. Jis – teatro dailininkas, keramikas bei tapytojas, vienas ryškiausių Lietuvos postmoderniosios teatro dailės kūrėjų. 1972 – 1976 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko dailės technikume, nuo 1976 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, 1980 – 1985 m. Lietuvos dailės instituto keramikos katedroje. 

1982-1984 m. Vilniaus universiteto dramos teatro, 1985 – 1993 m. Kauno dramos teatro ir Vilniaus dramos teatro dailininkas, vyr. dailininkas. Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų šių teatrų, Lietuvos operos ir baleto teatro bei Jaunimo teatrų spektakliams.

Scenovaizdžiams būdingi simboliai, scenos erdvės plastika ryški, aiškių formų, kontrastinga, realistinė. Jo kuriami teatro kostiumai išraiškingi, dinamiško silueto. Nuo 1990 m. su dailininkų grupe „Angis“dalyvauja parodose. 

Nuo 1984 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Suomijoje, Italijoje, Čekijoje, Danijoje); individualios Klaipėdoje (1992), Vilniuje (2007, 2018), Utenoje (2022).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2007). Kristoforas (1996, 2000). Auksinis scenos kryžius (2013, 2020).

Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų Nacionalinio Kauno dramos teatro (T. Wilderio Mūsų miestelis 1982, N. Gogolio Pamišėlio užrašai 1985, Č. Aitmatovo Golgota 1988, W. Shakespeare’o Tuščios meilės pastangos 1995, Kristoforas 1996, A. Čechovo Žuvėdra 2001, D. Gieselmanno Ponas Kolpertas 2005, Ne sau žmonės, pagal Vydūną, 2021), Lietuvos nacionalinio dramos teatro (A. Mickevičiaus Vėlinės 1990, A. Strindbergo Sapnas 1995, P. Handke’s Publikos išplūdimas 2001, J. Ortono Grobis 2003, A. Strindbergo Didysis kelias 2020), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (A. Dvořáko Requiem 1993, R. Strausso Salomė 1998, B. V. Kutavičiaus Ugnis ir tikėjimas 2003), Jaunimo teatro (H. Ibseno Lėlių namai 1995, Kristoforas 1996, A. Strindbergo Tėvas 1997, A. Fugardo Kelionė į Meką 1998, Broliai Liūtaširdžiai, pagal A. Lindgren, 2003), Lietuvos rusų dramos teatro (A. Vvedenskio Eglutė pas Ivanovus 2012; autorinis spektaklis Fotografas, arba Apverstos taburetės istorija – dramos autorius, režisierius ir dailininkas, 2012, A. Jablonskajos Stabmeldžiai 2013, Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse, pagal V. Majakovskį, 2019), kitiems (…su Goethe’s „Faustu“ 1999, Kristoforas 2000, Meistras ir Margarita 2002, pagal M. Bulgakovą, tarptautiniam teatro festivaliui Baltiskij dom Sankt Peterburge) spektakliams. 

Jonas Arčikauskas savo darbuose naudoja deformacijas, įvairių stilių derinius bei lengvai transformuojamas formas. Daugeliui kūrinių būdingas konceptualus interaktyvumas, jie išsiskiria gausiomis istorinėmis citatomis bei savitu ironišku požiūriu.