Nors Baltijos pajūris užima nedidelę Lietuvos teritorijos dalį, kultūrinėje lietuvių vaizduotėje jūra reiškė kur kas daugiau nei geografinę erdvę – ji buvo valstybės vartai į pasaulį, ji įkvėpė mitus ir legendas, formavo žmonių gyvenimo būdą, o kine tapo vienu universaliausių vaizdinių. Paroda „Jūra lietuvių kine“ apžvelgia jūros motyvą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, atskleisdama, kaip keitėsi jo reikšmės – nuo realistinio peizažo ir istorinės atminties iki vidinių patirčių, savasties paieškų, laisvės ir būties metaforos.

Skirtingais laikotarpiais kino kūrėjai jūrą suvokė ir interpretavo nevienodai. Tarpukario Lietuvos (1918–1940) kino kronikoje „Palanga 1929 metais“ Baltijos jūra rodoma kaip poilsio ir bendrystės erdvė. Vėlesniais dešimtmečiais jūros motyvas įgijo naujų prasmių, atspindinčių visuomenės, istorijos ir kino kalbos kaitą. 

Negalėdami atvirai reikšti savo įsitikinimų, sovietmečiu režisieriai rinkosi metaforų ir simbolių kalbą bei filosofinius apibendrinimus. Jūra nebebuvo vien peizažas ar veiksmo fonas, o tapo svarbia pasakojimo dalyve. Permaininga ir paslaptinga, ji kūrė filmo atmosferą, perteikė veikėjų jausmus, išryškino laiko tėkmę ir žmogaus būties trapumą. Ilgainiui jūros interpretacijų gausėjo. 

Tiek vėlyvojo sovietmečio, tiek atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio kine jūra atsiskleidžia kaip stichija, kurios akivaizdoje žmogaus sukurta tvarka praranda galią. Jūra liudija ir istorinę atmintį – ji primena dramatiškus XX amžiaus įvykius, byloja apie žmogaus pastangas išlikti geopolitinių sukrėtimų akivaizdoje, įprasmina laisvės siekį ir išsivadavimo viltį. 

Šiuolaikiniame kine išryškėja naujos jūros interpretacijos – ji dažnai lydi veikėjus lemtingomis gyvenimo akimirkomis, tampa dvasinių krizių ir tapatybės paieškų atspindžiu. Pasitelkus jūros vaizdinį apmąstomos skirtingų kartų patirtys, įvairūs visuomenės lūžiai, pvz., kapitalizmo ir materializmo įsigalėjimas, vertybių kaita bei pastangos atrasti savo vietą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. 

Aštuoni parodos „Jūra lietuviškame kine“ skyriai supažindina su įvairialypiais jūros vaizdiniais lietuviškame kine. Keliaudami per skirtingus laikotarpius ir filmus, lankytojai kviečiami ne tik stebėti jūrą kino kadre, bet ir ją išgirsti, pajausti ir išgyventi kaip visuminę patirtį.

Paroda Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3, Klaipėda) vyks metus – nuo 2026 metų spalio 1 iki 2027 metų spalio 1 dienos. 

Kuratorė: Auksė Kancerevičiūtė.

Dizainerė: Ona Vėliūtė.

Kūrybinė komanda: Nideta Jarockienė, Vidmantas Kazlauskas, Aida Kavaliauskaitė.

Techniniai sprendimai: Audrius Janulevičius, Evaldas Narkevičius.

Filmus skolino: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras, studija „Kinema“, kino studija „Nominum“, studija „A Propos“, „Vilanima“, „Moonmakers“, „Artbox“, „Lela films“, „M-films“, „Studio Uljana Kim“, „In Script“, „Fralita Films“.