Nukopijuota
Scenoje įamžinta legenda
Parodą parengė vyr. muziejininkės Alė Gutauskienė ir Jurga Augulytė, nuotraukos iš muziejaus rinkinių

Parodą siūloma žiūrėti klausant operoje „Birutė“ skambėjusių kūrinių.

Kompozitorius Mikas Petrauskas. JAV, apie 1920.

2020 metai buvo išskirtiniai visai Lietuvos kultūrai: prieš šimtą metų, 1920 m. gruodžio 31 d., Operos vaidykloje iškilmingai parodytas pirmasis profesionalus spektaklis – Giuseppe`s Verdi opera „Traviata“, tapusi Lietuvių operos teatro, kaip institucijos, pradžios simboliu.

Praėjus septynioms savaitėms, 1921 m. vasario 16 dieną, buvo parodyta antroji Operos vaidyklos premjera – Miko Petrausko opera „Birutė“. Spektaklį režisavo žymus dramos režisierius Konstantinas Glinskis, dirigavo Juozas Tallat Kelpša, apipavidalino Petras Kalpokas, Paulius Galaunė ir Adomas Varnas. „Birutės“ premjeroje pagrindinį vaidmenį atliko Vladislava Grigaitienė (Polovinskaitė), Kęstučio partiją dainavo Juozas Bieliūnas, Pirmosios vaidilutės vaidmenį atliko subtili dainininkė Julija Dvarionaitė, nedidelį Antrojo karžygio vaidmenį – Antanas Dvarionas, vėliau pasižymėjęs kaip lengvosios muzikos atlikėjas. Premjeroje dalyvavo puikus lyrinis tenoras Jonas Byra, kompozitorius ir dainininkas Aleksandras Kačanauskas ir kiti operos trupės dainininkai. Operos partitūra neišliko, o Miko Petrausko parengtas ir 1928 m. JAV išleistas klavyras tebėra vienintelis šaltinis kūriniui pažinti. Kompozitorius klavyro įžangoje yra nurodęs: „kaip jaunose dienose ją parašiau, tokią ją ir išleidžiu“.

Birutės arijos iš operos „Birutė“ klavyras. Lietuvių muzikos konservatorija Bostone, 1917.

Dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio (1852–1916) ir kompozitoriaus Miko Petrausko (1873–1937) „Birutė“ pirmą kartą buvo parodyta, vos atgavus spaudos laisvę ir kultūros sąjūdžiui apėmus visą Lietuvą. 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje) suskambėjus pirmosios lietuviškos operos akordams, buvo atverstas originaliosios operinės literatūros puslapis. Spektaklį režisavo dramaturgas G. Landsbergis-Žemkalnis, dirigavo pats kompozitorius. Opera pasakoja apie legendinius XIV a. lietuvių kovų prieš kryžiuočius laikus ir meniškai perteikia į XVI a. pradžios Lietuvos metraščių sąvadą patekusį vieną iš romantiškiausių pagoniškojo lietuvių istorinio epo pasakojimų apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilę. Pats kompozitorius atsiminimuose savo kūrinį vertino labai santūriai: „Nestatau aš čia „Birutės“ į kokius nors pirmaeilius veikalus, bet vis dėlto ji yra mūsų liaudies pirmutinė opera, operinio krypsnio, nors tuo metu esu buvęs italų ir vokiečių muzikos įtakoje“.

„Birutė“ tiesė kelius į profesionaliąją lietuvių operą, paskatino jaunimą rinktis dainininko profesiją. Pirmajame spektaklyje dainavę Kipras Petrauskas ir Stasys Audėjus, visuomenės paremti, išvyko studijuoti į Sankt Peterburgo konservatoriją, o grįžę tapo operos trupės nariais. S. Audėjus vėliau atsiminimuose rašė: „Man labai malonu, kad kompozitoriaus Miko Petrausko ir mūsų grupelės žmonių darbas, pradėtas 1905 m., kai mes scenoje deginome vaidilučių prižiūrimą amžiną ugnį, taip įsiliepsnojo, kad šiandieną dega ir rusena toks kolektyvas, kaip Akademinis operos ir baleto teatras“.

Opera „Birutė“, parodyta keturis kartus, teatro repertuare neišliko. Muzikologas profesorius Jonas Bruveris rašo: „Miko Petrausko „Birutė“, pirmoji lietuviška opera, istoriškai yra nepaprastai reikšmingas, tačiau profesinei scenai pernelyg paprastutis ir repertuariniu būti negalintis kūrinys“. Ir vis dėlto operos „Birutė“ premjera ir vėlesni pastatymai Lietuvoje bei Amerikoje suvaidino labai svarbų vaidmenį lietuvių tautiniame ir kultūriniame atgimime. Jos atsiradimas profesionaliojoje scenoje paskatino lietuvių kompozitorius kurti brandžius nacionalinius veikalus, vėliau praturtinusius Operos teatro repertuarą.

Lizdeikos vaidmenį atliko žinomas Lietuvos tapytojas Antanas Žmuidzinavičius, studijavęs tapybą Varšuvoje, mokęsis Paryžiaus privačiose akademijose, tobulinęsis kituose Vakarų Europos miestuose. Jo kūrybinio kelio pradžia sutampa su Lietuvos nacionalinio pakilimo laikmečiu, 1906–1907 m. Antanas Žmuidzinavičius, kartu su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Petru Kalpoku, Petru Rimša ir kitais surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą, įkūrė Lietuvių dailės draugiją, dėstė Kauno meno mokykloje, kitose aukštosiose mokyklose.

Aleksandras Kačanauskas 1920-ųjų „Traviatai“ parengęs Žermono, Barono, Daktaro vaidmenis, 1921 m. „Birutėje“ sudainavęs antrojo Birutės brolio partiją. Daugiau Operos veikloje kaip dainininkas nedalyvavo.

Parodoje skambėję kūriniai:

1. M. Petrauskas. Choras „Vienybėj“ iš operos „Birutė“. Atl. Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. Dirigentas Modestas Pitrėnas

2. M. Petrauskas. Birutės arija „Dievaičiai, dievuliai“. Atl. Asta Krikščiūnaitė, Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. Dirigentas Modestas Pitrėnas

3. M. Petrauskas. Choras „Aukštaičiai, žemaičiai, prūsai, kuršiai, lyviai – tai viena lietuvių Šeimyna“. Atl. Audrius Rubežius, Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. Dirigentas Modestas Pitrėnas

Eiti prie įrankių juostos