Nukopijuota
Klajojančios žvaigždės: žydų teatras Lietuvoje 1910–1943
  • Nuo 2023-09-20
  • Iki 2024-09-15
  • Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje
Vyksta

Rugsėjo 20 d. 17 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidaroma paroda „Klajojančios žvaigždės: žydų teatras Lietuvoje 1910–1943“, skirta paminėti Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines. Ekspozicijoje, pasitelkus šiuolaikinius eksponavimo būdus ir technologijas, šviesos, garso ir vaizdo instaliacijas, pasakojama mažai kam žinoma Lietuvos žydų teatro istorija, pristatomos žymiausios Kaune dirbusios žydų teatro žvaigždės ir Vilniaus geto teatro kūrėjai. Parodos salėse laukia pažintis su žydų teatro vadove, aktore Rachele Berger, žymiais tarptautinio lygio aktoriais Leonidu Sokolovu, Rudolfu Zaslavsku, Ida Kaminska, nebylaus kino žvaigžde Osipu Runičium, jidiš kino kūrėjais Zigmundu ir Jonu Turkovais, antrepreneriais Gabrieliumi Lanu ir Borisu Bukancu, kurių dėka į Kauną atvažiuodavo daug garsiausių užsienio dainininkų, žinomu prieškario aktoriumi Isroeliu Segaliu, didžiuoju žydų poetu Avromu Suckeveriu, režisieriumi Maksu Viskindu, aktoriais Liuba Levicka, Šabsajumi Bliacheriu, Maksu Šadovskiu ir kitais.

„Net ir taikingiausiais, normaliausiais laikotarpiais mes neturėjome pagrindo po kojomis, ar stogo virš galvos, kaip čigonai, kurie kaskart nakvoja skirtingose vietose ir niekada nežino, kur jie bus rytoj. Mes esame tos pačios klajojančios žvaigždės <…>, laisvai skraidantys paukščiai.“  Tokiais Šolomo Aleichemo apsakymo žodžiais savo gyvenimą apibūdindavo XX a. pirmosios pusės žydų aktoriai. „Klajojančių žvaigždžių“ metafora vėliau buvo pritaikyta žydų teatro tyrimams Jungtinėse Amerikos valstijose, o dabar ji tapo šios parodos ašimi. Parodoje pirmą kartą atskleidžiamas vientisas gausios ir įvairios žydų teatrinės veiklos Lietuvoje 1910–1943 m. paveikslas. Jis leidžia geriau suprasti, kaip veikė Lietuvos žydų trupės, kokią įtaką teatrui darė jidiš ir hebrajų kalbos, kokia buvo Lietuvos visuomenės nuomonė apie šį teatrą. „Faktai rodo, kad ne tik Kaune, bet ir Lietuvos mažuose miesteliuose, štetluose, kur buvo žydų bendruomenės, vyko intensyvus teatro gyvenimas. Grupė žydų intelektualų, kultūros žmonių darė viską, kad žydų teatras klestėtų“, – teigia parodos kuratorė doc. dr. I. Pukelytė. Ypatinga vieta parodoje skirta Vilniaus žydų geto teatrui, veikusiam nuo 1942 m. balandžio mėn. iki geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo mėn. Nors tai kėlė prieštaringus geto gyventojų jausmus, tačiau, anot vieno iš nedaugelio išgyvenusių getą, genialaus dailininko Samuelio Bako liudijimų, „…jau po pirmųjų pasirodymų tapo aišku, kad šis teatras taps pasmerktųjų geto žmonių ir visos bendruomenės dvasinės energijos prasiveržimu ir sužydėjimu mirties akivaizdoje“. Per metus buvo parodyta 111 įvairių žanrų spektaklių, parduota beveik 35 tūkst. bilietų.

Parodoje eksponuojama apie 200 unikalių dokumentų ne tik iš Lietuvos archyvų, bibliotekų, muziejų, bet ir užsienio archyvų: jidiš teatro trupių artistų, keliavusių po Lietuvą, sąrašai, teatrų draugijų steigimo aktai, susirašinėjimo su Lietuvos Švietimo ministerija dokumentai, žydų teatrų ir jų vadovų mokesčių bylos, užsienio artistų, atvykusių dirbti į Lietuvą, sąrašai, plakatai, žymiausių aktorių ir spektaklių nuotraukos. Ypač svarbūs Vilniaus geto teatro kūrybinės veiklos liudijimai – teatro afišos, kurias 1944 m. vasarą atrado buvę Vilniaus geto kaliniai žydų kvartalo griuvėsiuose, slėptuvėse ir popieriaus perdirbimo fabriko teritorijoje. Atskleisdamos Vilniaus gete vykusią plačią ir įvairiapusę kultūrinę veiklą, afišos pasakoja holokausto istoriją, yra reikšmingos ne tik Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos nacionalinės kultūros paveldui, bet ir viso pasaulio kultūrai.

Atidarius parodą startuos įdomi kultūrinė programa: įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms bus rengiami edukaciniai užsiėmimai suteikiantys galimybę pažinti jidiš kultūrą . Suaugusiesiems bus organizuojamos ekskursijos, vyks susitikimai su žydų kultūros tyrėjais, paskaitos, kino filmų ir spektaklių peržiūros, koncertai.

 

Projekto partneriai:

Lietuvos atminties institucijos VGŽIM, KMM, KRVA, LCVA, LNMMB, PAVB,  Lietuvos ir užsienio valstybių žydų paveldo tyrinėtojai.

 

Parodos komanda:

Kuratorės – doc. dr. Ina Pukelytė, Vilma Janeliauskienė

Architektai – Tomas Valentinaitis ir Kristijonas Nenartavičius

Dizainas „Taktika studio“

Interaktyvių elementų autorius Audrius Janulevičius

Parodą įrengė UAB  „Abrakadabra dirbtuvės“

Redaktoriai Ramutė Dragenytė (lietuvių kalba), Sharon Friedman (anglų kalba)

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Foto Zenonas Nekrošius