ATSIVEIKINAME su paroda „ROKO RIFAI: MUZIKA SOVIETMEČIU 1960-1990 M.“ .

Kviečiame 14 val. į nemokamą ekskursiją  su vienu iš parodos kuratorių  Povilu Girdeniu!

Jūsų laukia šios PARODOS:

„ROKO RIFAI: MUZIKA SOVIETMEČIU 1960-1990 M.“

Parodą sudaro penkios dalys: „Laisvės gundymai“, „Bitlomanijos purslai“, „Pasipriešinimas režimui“, „Varžtų veržimas“, „Lemtingas lūžis“. Kiekviena parodos dalis išryškina svarbiausius istorinius įvykius, pristato roko grupes ir atlikėjus, primena įdomiausius faktus, akcentuoja išskirtinį roko muzikos vaidmenį kovoje už Lietuvos laisvę. Ekspozicijoje panaudojus inovatyvias eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones pasakojama neįtikėtina roko muzikos istorija Lietuvoje. Tarp unikalių eksponatų – Romo Kalantos, Vytauto Kernagio, Stasio Daugirdo , Nerijaus Pečiūros gitaros, Andriaus Sudiko vinilinių plokštelių kolekcija, Andriu Loido Veberio (Andrew Lloyd Webber) roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ vaizdo įrašas, kt.

VDA Scenografijos programos diplomantų paroda „ATEITIES PAVILJONAI“

Armandas Čiapas: „Kurdamas baigiamąjį darbą remiuosi T. Mano romanu ,,Užburtas kalnas“. Didžioji dalis romano veiksmo vyksta sanatorijoje, todėl ir pasirinkau kurti šį scenovaizdį. Romanas yra melancholiškas, niūrokas, lėtas. Tai atsispindi ir mano scenografijoje, kuri nėra iššaukianti, ji šviesi nors tuo pačiu ir niūroka.”

𝐆𝐚𝐛𝐢𝐣𝐚 𝐊𝐨𝐧𝐝𝐫𝐚𝐭𝐚𝐯𝐢𝐜̌𝐢ū𝐭ėGabija Kondrataviūtį: Kūrybinį darbą sudaro laboratorijos maketas, bei realaus dydžio laboratorijoje užaugintų plaučių rekvizitas – instaliacija. Scenografija vaizduoja distopinį pasaulį netolimoje ateityje, kurioje dėl aplinkos taršos be bioinžinerijos būdu patobulintų organų išgyventi neįmanoma. Vizualai įkvėpti mokslinės fantastikos bei film-noir kino, kiberpanko literatūros.

𝐈𝐞𝐯𝐚 𝐑𝐚𝐝𝐳𝐞𝐯𝐢𝐜̌𝐢ūtė: “Šis projektas – tai bandymas atkurti ir pažvelgti į XX a. 3 deš. Vilniaus kino teatrą vaiko/veikėjo akimis. Nuolat judrios akys klaidžioja tarp detalių – ryškių plakatų, paltų sagų, bilietų, aptrintų batų, garuojančios arbatos, išdilusių plytelių ritmo, kėdžių raudonio, pajuodusios lempos ir aktoriaus antakių lanko. Nurimsta. Kviečiu pasimėgauti detalėmis ir susipažinti su maža dalimi Vilniaus kino teatrų istorijos.“

𝐆𝐮𝐨𝐬𝐭ė 𝐌𝐚𝐫𝐢𝐣𝐚 𝐑𝐢𝐧𝐠𝐞𝐥𝐲𝐭ė: „Šio darbo pagrindinis tikslas – įprasminti Kauno modernizmo architektūrą bei miesto kultūrą. Tai darau kurdama kino scenografijos dekoracijos projektą, remiantis Vytauto Sirijos Giros romano „Raudonmedžio rojus“ motyvais. Mano pasirinktas fragmentas – Anitos Raslerytės, turtingos Kauno inteligentų šeimos dukros, namai.“

𝐊𝐚𝐫𝐢𝐥ė 𝐒𝐭𝐚𝐧k𝐞𝐯𝐢𝐜̌𝐢ū𝐭ė: „Kurdama savo baigiamąjį darbą remiuosi J. Harris romanu „Šokoladas“. Koncentruojuosi į vietą, kurioje susikerta ir plėtojasi visų istorijos personažų likimai – šokolado parduotuvę. Vietą, kurioje šokoladas tampa tarpininku, dirgikliu, pretekstu užeiti, kalbėti, prisiminti, pasiduoti apžavams ar juos sklaidyti. Atsižvelgdama į XX a. pr. architektūrą, estetiką, madą kuriu vizualinę koncepciją šokoladinės interjerui, eksterjui ir pagrindinių personažų kostiumams.“

Paroda „VILNIUS KINE“

Prisijungdamas prie Vilniaus 700-tųjų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus surengė kino parodą „Vilnius kine“.

Parodos „Vilnius kine“ rengėjų pagrindinis siekis – parodyti Vilnių kaip kino herojų, laiko liudytoją. Buvo peržiūrėta gausybė filmuotos medžiagos – skirtingų metų kino kronikos, dokumentiniai, vaidybiniai filmai ir atrinkti fragmentai, kuriuose matomos įvairiausios Vilniaus vietos – nebeišlikęs arba gerai atpažįstamas architektūrinis paveldas, senamiesčio kiemai, kurių dauguma dabar tapo uždari, skirtingai atrodantys Gedimino, Trijų kryžių kalnai, nauji miesto rajonai, kurie mėgstami jaunosios kartos kino kūrėjų.

Primename, jog liepos 30 dieną, paskutinį mėnesio sekmadieni, muziejaus lankymas nemokamas.

Muziejaus darbo laikas 10.00 iki 16.00 val.