Giedrė Riškutė (g. 1952) – teatro dailininkė, poetinės scenografijos kūrėja. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma kukli, tačiau reikšminga, maždaug 50 kūrinių kolekcija. 

1978 m. G. Riškutė Lietuvos valstybiniame dailės institute baigė scenografiją. 1978 – 1991 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro dailininkė statytoja. 1991 – 1999 m. aktyviai dalyvavo įvairiose Lietuvos teatrų projektuose. Nuo 1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Kultūros ir meno edukologijos instituto dėstytoja, 2009 m. suteiktas docentės vardas. Nuo 1979 m. Lietuvos teatro sąjungos, nuo 1983 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 

Giedrės Riškutės kūryba apima tapybą ir scenografiją, kurią įkvėpė prancūzų modernistai, pvz. Claude Monet ir Pierre Bonnard. Jos darbai pasižymi jautriu spalvos pajautimu, poetine nuotaika ir vidinės būsenos perteikimu per gamtos motyvus. 

Dailininkė sukūrė scenografiją spektakliams: Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – B. Britteno operai vaikams Statykime operą (1979 m.), G. Kuprevičiaus ir J. Vilnonio koncertui (elektroninės muzikos grupė ARGO) Muzika ant žolės (1982 m.), B. Kutavičiaus operai Senis ant geležinio kalno (1983 m.), B. Britteno operai Auksinė pražūtis (1983 m.), F. Leharo operetei Grafas Liuksemburgas (1985 m.), V. Kuprevičiaus operai – baletui vaikams Žiogas ir skruzdės (1989 m.), G. C. Menotti operai vaikams Gelbėkite, globuliečiai! (1989 m.), G. Verdi operai Rigoletas (1991 m.), baletams – G. Gershwino Amerikietis Paryžiuje (1992 m.), A. Glazunovo Panelė tarnaitė (1992 m.), S. Prokofjevo Pelenė (1997 m.); Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – B. Pavlovskio baletui Snieguolė ir septyni nykštukai (1998 m.), P. Čaikovskio operai Eugenijus Oneginas (2006 m.), N. Lapinskienės muzikiniam spektakliui vaikams Svajok ir skrisk (2008 m.); Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – O. Nedbalo baletui Senojo parko pasakos (2001 m.); Vilniaus mažajame teatre – F. Garcijos Lorcos Kruvinos vestuvės (1993 m.); teatre Vaidilos Ainiai Vilniuje – Moliere‘o Šykštuolis (1995 m.); Kauno valstybiniame lėlių teatre – G. Mareckaitės Muzikantas ir žvaigždė (1987 m.). 

Giedrės Riškutės kūriniai tapybiški, spalvingi. Spalva jai svarbesnė už piešinį ar detalę. Vyrauja švelnūs, bet sodrūs kolorito deriniai – mėlyni, žalsvi, rausvi, violetiniai tonai. Spalvos kuria ne tik vaizdą, bet ir nuotaiką – melancholiją, ramybę, tylą. Scenovaizdžiai dažnai yra nuotaikingi bei simboliniai, o ne tiksliai atkartojantys realybę. Teatro patirtis taip pat turi didelę įtaką dailininkės meniniam mąstymui ir vėlesnei jos tapybai.