Teatro ir kino dailininkė, kostiumų kūrėja Gražina Konstancija Remeikaitė (1934-2020) gimė lapkričio 25 d. Josvainių miestelyje, Kėdainių rajone, skulptoriaus Kosto Rameikos šeimoje. Nuo 1946 m. mokėsi Kėdainių 2-ojoje gimnazijoje. 1950 m. įstojo į tuometinę Kauno meno mokyklą. 1954 m. išvyko į Lazdijus, kur vidurinėje mokykloje dėstė piešimą ir braižybą. 1955 – 1961 m. studijavo tapybą Vilniaus Valstybiniame Dailės institute. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose. 1978 m. įstojo į dailininkų sąjungą, scenografų sekciją. Nuo 1989 m. – kinematografininkų sąjungos, nuo 2000-ųjų – teatro sąjungos narė. 2011 m. įteikta Lietuvos kultūros ir meno premija.
-
G. K. Remeikaitė su vyru, apie 1952 m. -
Vilniaus Valstybinio Dailės instituto baigimas, 1961 m. G. K. Remeikaitė , prof. Jonas Kuzminskis, Vaidilutė Grušeckaitė, Irena Trečiokaitė-Žebenkienė, Juozas Aleknavičius, Raimondas Juozas Trušys -
Dailės muziejaus ekspozicijos rengėjai ant katedros stogo, 1961. Pirmoje eilėje Bronius Baliulevičius, Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Juozas Galkus, Rimtautas Gibavičius, Antanas Kazakauskas, Dainius Trinkūnas, Romualdas Budrys. Antroje eilėje 1-3 Navalinskas, Vaidilutė Grušeckaitė, G. K. Remeikaitė, 5-6 Juozas Kalinauskas, Grabauskas. -
G. K. Remeikaitė su drauge, 1956 -
Otto Nicolai komiškos operos „Vindzoro šmaikštuolės“ Klaipėdos Valstybiniame Muzikiniame Teatre premjera, 1999 -
Filmuojant „Mėnulio pilanties metą“, 1989 m
1962 m. sulaukė pasiūlymo dirbti neseniai įkurtuose Vilniaus modelių namuose, kuriuose iki 1974 m. dirbo dailininke-modeliuotoja. Per šį dvylikos metų laikotarpį dailininkė sukūrė nemažai kolekcijų bei pavienių drabužių ansamblių, dalyvavo kolekcijų pristatymuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, tuometinėse Sovietų sąjungos respublikose. Jos sukurti drabužių modeliai pasirodydavo beveik kiekviename, Vilniaus modelių namų leidžiamo madai skirto žurnalo „Banga“ numeryje.
Stengiesi, kuri parodų ansamblius, o kas juos nešioja? Niekas. Juk drabužis turi tarnauti. Jis skiriasi nuo paveikslo. Daug gali ant sienos kabinti paveikslų, o drabužį į spintą – tik vieną. Nemėgstu kurti manekenėms. Noriu, kad mano sukurtas drabužis būtų psichologizuotas, kad būtų ne tik sudygsniuotas, bet ir „gyventų“ kartu su žmogumi, tarnautų tik vienam asmeniui.
- Gražina Konstancija Remeikaitė
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
Modeliuodama vien madingus drabužius, negalėjau išreikšti viso to, ką žinojau ir supratau apie drabužį.
- Gražina Konstancija Remeikaitė
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
August Strinberg. Mirties šokis. 1973
Rež. Juozas Miltinis, scenov. dail. Algimantas Mikėnas, komp. Eduardas Balsys
Panevėžio dramos teatras
Dar dirbdama Vilniaus modelių namuose, G. K. Remeikaitė pradėjo dirbti teatre bei kine. 1973 m. metais G. K. Remeikaitė debiutavo kaip teatro dailininkė – sukūrė kostiumus Panevėžio dramos teatre statytai Augusto Strindbergo dramai „Mirties šokis“, kurią režisavo Juozas Miltinis. Su juo dailininkė pastatė ne vieną spektaklį ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. G. K. Remeikaitė kūrė kostiumus ne tik draminiams pastatymams, bet ir miuziklams, operetėms: Jeano Anouilho tragedijai „Antigonė“ (1978), Antono Čechovo dramai „Žuvėdra“ (1978), Gustavo Lortzingo operai „Brakonierius“ (1979), Jacqueso Offenbacho operetei „Gražioji Elena“ (1989), Williamo Shakespeare‘o tragedijai „Makbetas“ (1993), Otto Nikolai komiškai operai „Vindzoro šmaikštuolės“ (1999). Dirbo su režisieriais Irena Bučiene, Dalia Tamulevičiūte, Vlada Mikštaite, Linu Marijum Zaikausku, Nerijumi Petroku. Dailininkė teatre dirbo iki pat 2001-ųjų.
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
K/f Žaltvykslės. 1980
Rež. Gytis Lukšas, oper. Jonas Tomaševičius, scenogr. Galius Kličius
Lietuvos kino studija
Nuo 1974 iki 1992 m. bendradarbiaudama su žymiais Lietuvos kino režisieriais – Algimantu Kundeliu, Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Almantu Griškevičium, Algirdu Dausa, – kūrė kostiumus Lietuvos kino studijoje statytiems filmams: „Nerami rudens diena“ (1975), „Seklio Kalio nuotykiai“ (1976), „Anglų valsas“ (1981), „Jo žmonos išpažintis“ (1983), „Mėnulio pilnaties metas“ (1987).
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
1994 m. su dukra Nerija dailininkė įkūrė prestižinių drabužių siuvimo įmonę „Ekadus“. Šioje įmonėje ji modeliavo ir siuvo drabužius žymiems klientams – tuometiniam LR prezidentui Algirdui Brazauskui, profesoriui Vytautui Landsbergiui, dirigentui Juozui Domarkui, operos solistams Virgilijui Noreikai ir Eugenijui Vasilevskiui.
Kūrė kostiumus liaudies šokių kolektyvams, menininkams, politikams, valstybės tarnautojams, įvairiems renginiams. Kartu su dukra organizavo tarptautinius dailininkų plenerus. 1998–2001 m. dėstė sceninį kostiumą Laimos Bagočiūnienės aukštesniojoje dizaino mokykloje. Iliustravo kelias knygas, kūrė šaržus politinės satyros žurnalui „Musmirė“ (2001). 2011 m. už viso gyvenimo kūrybinius nuopelnus Gražina Konstancija Remeikaitė įvertinta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
Dailininkės kurti kostiumai
DRAMINIAI SPEKTAKLIAI
1973 – August Strindberg. „Mirties šokis“, rež. J. Miltinis, Juozo Miltinio dramos teatras.
1974 – Friedrich Dürrenmatt. „Vaidiname Strindbergą“, rež. I. Bučienė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras.
1975 – Aleksej Arbuzov. „Senamadė komedija“, rež. J. Lencevičius, Kauno valstybinis dramos teatras.
1977 – August Strindberg. „Katra stipresnė“, rež. G. Padegimas, Lietuvos televizija.
1978 – Jean Anouilh. „Antigonė“, rež. I. Bučienė, Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras.
1979 – Anton Čechov. „Žuvėdra“, rež. D. Tamulevičiūtė, Valstybinis jaunimo teatras.
1981 – Kazys Saja. „Sielų mainai“, rež. I. Bučienė, Kauno valstybinis dramos teatras.
1981 – George Bernard Shaw. „Šventoji Joana“, rež. J. Ragauskaitė, Vilniaus teatras „Lėlė“ (neįgyvendintas).
1982 – Albertas Laurinčiukas. „Vidutinė amerikietė“, rež. J. Miltinis, Maskvos M. N. Jermalovos Teatras.
1989 – Samuel Beckett. „Tą kartą“, rež. L. M. Zaikauskas, Kauno valstybinis dramos teatras.
1990 – Helge Hagerup. „Žmogus iš vakar dienos“, rež. V. Dapšys, Kauno valstybinis dramos teatras.
1990 – Eugène Ionesco. „Kėdės“, rež. L. M. Zaikauskas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
1990 – Samuel Beckett. „Tą kartą“, rež. L. M. Zaikauskas, Kauno valstybinis akademinis dramos teatras.
1991 – Aleksandr Puškin. „Puota maro metu ir Akmeninis svečias“, rež. L. M. Zaikauskas, Panevėžio dramos teatras.
1992 – Federico Garcia Lorca. „Jerma“, rež. L. M. Zaikauskas, Panevėžio dramos teatras.
1993 – William Shakespeare. „Makbetas“, rež. L. M. Zaikauskas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1993 – Charles Perrault. „Batuotas katinas“, rež. J. Popovas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1994 – Tadeusz Kantor. „Pasaulio pakrašty“, rež. L. M. Zaikauskas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1995 – Peter Handke. „Valanda, kai nežinojome vienas kito“, rež. L. M. Zaikauskas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1995 – Claude Magnier. „Nedelsiant apsirenkite, madmuazel!“, rež. J. Popovas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1996 – Linas Marius Zaikauskas, Vitalijus Asovskis. „Dangaus krantas“, rež. L. M. Zaikauskas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1997 – Anton Čechov. „Dėdė Vania“, rež. L. M. Zaikauskas, Lietuvos rusų dramos teatras.
1998 – Anton Čechov. „Dėdė Vania“, rež. L. M. Zaikauskas, Teatr Lubuski, Zeliona Gura, Lenkija.
1998 – Linas Marius Zaikauskas, Vitalijus Asovskis. „Dangaus krantas“, rež. L. M. Zaikauskas, Radomo miesto teatras, Lenkija.
1999 – Stanisław Ignacy Witkiewicz. „Mažame dvarelyje“, rež. L. M. Zaikauskas, Radomo miesto teatras, Lenkija.
MUZIKINIAI SPEKTAKLIAI
1977 – Janina Miščiukaitė. „Rečitalis“, rež. V. Pauliukaitis, Lietuvos televizija.
1978 – kostiumai pramoginiams šokiams, rež. G. Dauguvietytė, Lietuvos televizija.
1979 – Albert Lortzing. „Brakonierius“, rež. V. Mikštaitė, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
1980 – Wolfgang Amadeus Mozart. „Don Žuanas“, rež. G. Žilys, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
1983 – Giacomo Puccini. „Bohema“, rež. E. Domarkas, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
1984 – Cole Porter. „Bučiuok mane, Keit“, rež. V. Pauliukaitis, Lietuvos televizija.
1989 – Jacques Offenbach. „Gražioji Elena“, rež. L. M. Zaikauskas, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
1993 – Franz Lehár. „Grafas Liuksemburgas“, rež. S. Domarkas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
1999 – Otto Nicolai. „Vindzoro šmaikštuolės“, rež. N. Petrokas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
1999 – Cole Porter. „Bučiuok mane, Keit“, rež. J. Smoriginas, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
1999 – Algimantas Bražinskas „Šnekučiai“, pagal P. Cvirkos „Meisteris ir sūnūs“, rež. R. Kaubrys, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
2001 – Viktoras Kuprevičius. „Batuotas katinas“, rež. R. Sasnauskaitė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.
FILMOGRAFIJA
1973 – „Linksmos istorijos“, LKS, scen. aut. N. Nosov, rež. S. Motiejūnas, A. Kundelis, G. Lukšas, oper. A. Mockus, dail. A. Šakalys, komp. G. Kuprevičius.
1975 – „Nerami rudens diena“, LKS, scen. aut. R. Mirskij, rež. A. Kundelis, oper. J. Marcinkevičius, dail. J. Čiuplys, A. Šakalys, komp. J. Andrejevas.
1976 – „Seklio Kalio nuotykiai“, LKS, scen. aut. ir rež. A. Žebriūnas, oper. J. Gricius, dail. J. Čeičytė, komp. V. Ganelinas.
1976 – „Ilga kelionė prie jūros“, LKS, scen. aut. I. Fridbergas, G. Kanovičius, rež. A. Araminas, oper. J. Marcinkevičius, dail. J. Čeičytė, komp. A. Apanavičius.
1978 – „Markizas ir piemenaitė“, LKS, scen. aut. K. Zalensas, rež. A. Dausa, oper. A. Jančoras, dail. L. Katinas, komp. B. Kutavičius.
1979 – „Žaltvykslės“, LKS, scen. aut. R. Gudaitis, G. Lukšas, rež. G. Lukšas, oper. J. Tomaševičius, dail. G. Kličius, komp. V. Ganelinas.
1980 – „Vasara baigiasi rudenį“, LKS, scen. aut. R. Granauskas, rež. G. Lukšas, oper. R. Juodvalkis, dail. G. Kličius, komp. B. Kutavičius.
1981 – „Anglų valsas“, LKS, scen. aut. ir rež. G. Lukšas, oper. R. Juodvalkis, dail. G. Remeikaitė, komp. V. Ganelinas.
1983 – „Jo žmonos išpažintis“, LKS, scen. aut. V. Žalakevičius, rež. A. Grikevičius,oper. D. Pečiūra, dail. G. Kličius, komp. J. Širvinskas.
1984 – „Būrys“, LKS, scen. aut. J. Grigorjev, rež. A. Simanov, oper. J. Gricius, dail. A. Ničius, komp. V. Kamolikov.
1986 – „Chameleono žaidimai“, LKS, scen. aut. ir rež. A. Žebriūnas, oper. J. Gricius, dail. A. Šiugžda, komp. L. Vilkončius.
1986 – „Visi prieš vieną“, LKS, scen. aut. A. Kundelis, rež. A. Pozdniakovas, oper. A. Jančoras, dail. A. Ničius, A. Šiugžda, komp. V. Ganelinas.
1987 – „Mėnulio pilnaties metas“, LKS, scen. aut. ir rež. A. Žebriūnas, oper. J. Gricius, dail. A. Šiugžda, komp. B. Kutavičius.
1989 – „Naminukas“, LKS, rež. A. Demjanenko diplominis darbas.
1989 – „Aš esu“, LKS, scen. aut. R. Lileikis, S. Motiejūnas, rež. R. Lileikis, S. Motiejūnas, oper. V. Radzevičius, dail. V. Lingys, komp. A. Balsys .
1990 – „Žalčio žvilgsnis“, LKS, scen. aut. S. T. Kondrotas, rež. G. Lukšas, oper. A. Mockus, dail. A. Kepežinskas, komp. G. Kuprevičius.
1990 – „Papūga, kalbanti jidiš“, rež. E. Savela, Odesos kino studija.
1990 – „Sekso pasaka“, rež. E. Nikolajeva, Odesos kino studija.
1992 – „Velniui ir Dievui“, rež. B. Stepanov, Baltarusijos kino studija.
1992 – „Meisteris ir Margarita“, rež. J. Kara, Maskvos Gorkio kino studija.
1992 – „Vampyras“, rež. J. Nikolajeva (projektas).
1992 – „Naujieji Gineverės nuotykiai“, rež. J. Taylor, JAV.
1995 – „Robinas Hudas“ (projektas).
1995 – „Feniksas“, JAV (projektas).
KITI DARBAI
1989 – kostiumai Dusetų ir Ignalinos liaudies šokių kolektyvams.
1997 – kostiumai Krašto apsaugos departamento užsakymu (10 eskizų įvairioms pareigybėms).
1994–1997 – asmeninėje firmoje „Ekadus“ sukurti kostiumai daugeliui menininkų, politikų ir kt. Sukurta kolekcija renginiui „Mis pasaulio lietuvaitė“ (1995) ir kitiems renginiams.
2001 – birželio 30 – liepos 7 d. Onuškyje, Trakų r., vykusiame I tarptautiniame plenere ir ekologinėje-edukacinėje akcijoje „Metalo vizija“ dalyvavo Juozas Lebednykas, Algirdas Bosas, Lionginas Virbickas, Sigitas Poška. Plenere sukurti darbai eksponuoti Onuškio miestelio skvere. Organizavo VšĮ „Amžiaus vizija“ Nerija Šnirienė.
2002 – rugpjūčio 12–19 d. Trakuose suorganizuotas I tarptautinis dailininkų pleneras „Trakai grafikoje, akvarelėje, pastelėje“. Dalyvavo Viktorija Daniliauskaitė, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Kęstutis Ramonas, Nadiežda Zajančkovskaja, Vija, Rimtas ir Kristijonas Tarabildos, Benjeminas Jenčius (Lietuva), Andrzejus Krzemińskis (Lenkija), Dzintra Cepite (Latvija). Renginį organizavo Trakų r. Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Jadvyga Lisevičiūtė ir VšĮ „Amžiaus vizija“ direktorė Nerija Šnirienė.
1998–2001 – dėstė sceninį kostiumą Laimos Bagočiūnienės aukštesniojoje dizaino mokykloje.
PARODOS
1976 – scenografijos bienalė Vilniuje
1978 – personalinė paroda Lietuvos dailininkų sąjungoje
1978 – Pirmoji respublikinė kino dailininkų paroda, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius
1979 – personalinė paroda Lietuvos dailininkų sąjungos vitrinoje
1982 – kino dailininkų paroda, Maskva, Rusija
1984 – kino dailininkų paroda, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius
1989 – 5-oji Pabaltijo scenografijos trienalė, Dailės parodų rūmai, Vilnius
1999 – personalinė paroda Radomo mieste, Lenkija
1999 – personalinė paroda Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje
2000 – paroda Lietuvos Respublikos Seime
2002 – personalinė paroda Lietuvos teatro sąjungoje
2004 – scenografijos paroda, galerija „Arka“, Vilnius
2004 – personalinė paroda Lietuvos kinematografininkų sąjungoje
ILIUSTRACIJOS
I. Jurkonis, V. Sirtautas. Lietuvių kalbos vadovėlis. IV klasei. Kaunas: Šviesa, 1967 (antrasis leidimas – 1970 m).
E. Seton-Thompsonas. „Rolfas Giriose“, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
J. Condrad. „Lordas Džimas“, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
Šaržai mėnesiniam politinės satyros žurnalui „Musmirė“, 2001.
