Nukopijuota
Aleksandrui Livontui ir Olgai Šteinberg – 100
Parodą parengė Jurgita Augulytė, tekstai prof. habil. dr. Ritos Bieliauskienės, nuotraukos iš prof. habil. dr. Ritos Bieliauskienės ir LTMK muziejaus rinkinių. 

Virtuali paroda, skirta smuikininko, pedagogo Aleksandro Livonto ir pianistės, pedagogės Olgos Šteinberg 100-ioms gimimo metinėms

Mąstydami apie ateitį, vis labiau atsisukame į praeitį. Tiesiame tiltus tarp nugyvento laiko. Bandome suvokti Išėjusiųjų išminties reikšmingumą, jų paliktą spinduliuoti dvasią. Kalbėdami apie atlikėjus, atstovavusius laiko meną, greitai gęstantį, bet kaip kometa, paliekantį spindinčią žymę juos girdėjusių atmintyje, negausių įrašų kolekcijoje, istoriniame vaizdo archyve. 

Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg sugriautame pokaryje pirmieji bekompromisiškai varganose kultūros namų salytėse Lietuvos klausytojams rodė aukščiausią meistriškumą atlikdami kompozitorių klasikų kūrinius.  

Abu buvo tie, kurie skatino lietuvių kompozitorius kurti ir išvedė jų kūrybą į didesnę kultūros erdvę – Maskvoje pristatė ne vieną naują kūrinį, pirmą kartą grojo užsienyje – netolimoje Lenkijoje. 

Kaip pedagogai paliko suformuotas smuiko ir fortepijono mokyklas, kurių principai, tęsiant mokytojų tradicijas, gyvi ir šiandien. Ir scenoje, ir klasėse abu atlikėjai ugdė klausančių ir besimokančių širdyse muzikos pasaulio žavesį. Savo interpretacijomis ir pedagoginėmis nuostatomis skatino kritiškai analizuoti kultūros reiškinius, mokė savarankiškumo, padorumo, darbštumo, užsispyrimo siekiant tikslo. 

Pasakojimas apie menininką visada yra epochos ženklas.

  • Aleksandras Livontas su tėvais. Apie 1925.
Aleksandras Livontas
Smuiko pedagogas Piotras Stoliarskis su mokiniais. Mokytojui iš dešinės stovi Aleksandras Livontas. Odesa, apie 1935

Aleksandras Livontas gimė 1920 m. lapkričio 20 d. Charkove, Radijo gamyklos darbininko  šeimoje. Vaikas buvo judrus, smalsus, gerai mokėsi.

1930 m. šeima pabėgo į Odesą nuo baisaus bado Ukrainoje.

1930 m. Aleksandras Livontas pradėjo mokytis griežti smuiku genialaus mokytojo Piotro Stoliarskio (1871 11 18 – 1944 04 29) mokykloje, Odesoje.

Odesa buvo skambančios muzikos miestas. Beveik visi vaikai mokėsi muzikos, vykdavo koncertai, į kuriuos tėvai stengėsi nuvesti ir vaikus.

Piotras Stoliarskis vaikus ruošė būti artistais. Mokykla buvo jo namuose. Vienas kambarys įruoštas tartum koncertų vieta. Pamokoje vaikas grodavo stovėdamas ant paaukštinimo, „scenos“. Mokytojas ugdė meilę muzikai, skatino ja domėtis, muzikuoti, klausyti. Mokykloje buvo vystoma fantazija, emocionalus muzikos suvokimas, artistiškumas, darbštumas, pareigingumas.

Davidas Oistrachas, Aleksandras Livontas. Apie 1960

Vienas iš Piotro Stoliarskio mokinių – Davidas Oistrachas, kuris Maskvos konservatorijoje tapo Aleksandro Livonto pedagogu.

Baigęs Maskvos konservatoriją, A. Livontas ir toliau palaikė ryšius su savo pedagogu – pirmuoju solistu, koncertavusiu pokario filharmonijoje. 

Olga Šteinberg gimė Rostove prie Dono. Pirmoji jos mokytoja – namuose mokyti pradėjusi teta Sara Kan, koncertuojanti pianistė.

Šeimai pabėgus į Odesą, talentinga mergaitė pateko į Piotro Stoliarskio namuose buvusią mokyklą. Jau tada su Šaja (Aleksandru) Livont grojo ansamblius, akompanavo ir kitiems Piotro Stoliarskio mokiniams.

1939 m. studijas tęsė Odesos konservatorijoje. Karo metu su mama pabėgo į Udmurtiją. Dirbo Iževsko muzikinės komedijos teatre, įgijo didelę skaitymo iš lapo, darbo su dainininkais patirtį. Aleksandrui Livontui talkinant, 1943 m. buvo iškviesta į Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją studijuoti prof. Jakovo Zako klasėje. Studijas baigė 1947 m.

Puikiai baigusiems Maskvos konservatoriją A. Livontui ir  O. Šteinberg buvo pasiūlytos geros tarnybos Maskvoje. Tačiau jie pasirinko Meno reikalų valdybos viršininko Juozo Banaičio pasiūlymą ir atvažiavo į Lietuvą. Nuo 1945 m. balandžio 1 d. Aleksandras Livontas tapo Kauno konservatorijos vyr. dėstytoju, Valstybinio operos ir baleto teatro orkestro koncertmeisteriu, solistu baleto spektakliuose, vėl atkurtos filharmonijos solistu.

Baigusi studijas Olga Šteinberg su mama į Kauną atvažiavo 1947-siais.

Kaune prasidėjo abiejų muzikų koncertinis gyvenimas.

Valstybinės filharmonijos trio. Iš kairės: Aleksandras Livontas, Balys Dvarionas, Isaajus Turičius. 1945

Labiausiai Aleksandrą Livontą viliojo koncertinė veikla Filharmonijoje. Kaune nuo 1944 m. jau veikė Vilniuje buvusios filharmonijos filialas. Užsimezgė draugystė su Baliu Dvarionu. 

1945 m. vasaros pabaigoje įkurtas Valstybinės filharmonijos trio: Balys Dvarionas, Aleksandras Livontas, violončelininkas Isaajus Turičius. Dabar ruošiamės turne: Panevėžys, Šiauliai, Ryga, Liepoja“, – laiške Aleksandrui Jochelesui 1945 m. spalio 1 d. rašė Balys Dvarionas. 

Aleksandras Livontas ir Isaajus Turičius tapo Filharmonijos solistais. Aleksandras Livontas kompozitoriui Baliui Dvarionui suteikė impulsų kurti smuikui. Aleksandrui Livontui pervažiavus į Vilnių, su Baliu Dvarionu sunku buvo susitikti, ir trio sudėtis pakito. Vilniuje jį pakeitė pianistas Stasys Vainiūnas. Atvažiavus Olgai Šteinberg, koncertinė veikla dar labiau suintensyvėjo. Viena iš populiarių programų buvo skirta Edvardui Griegui. Ypatingos reikšmės pokario Lietuvoje buvo atlikėjų parengtos Sonatų vakarų programos. Jas girdėjo visų didžiųjų miestų klausytojai. Tai pirmas bandymas pokario klausytojams, kurie dar gyveno tremčių, partizaninio karo šešėlyje, sovietinės ideologijos propagandos mene metais, groti klasikinę muziką. Ypatingai reikšmingas buvo atliktas visas L. van Beethoveno sonatų smuikui ciklas, atlikti lietuvių kompozitorių kūriniai.

Aleksandras Livontas ir Juozas Karosas. 1947

Pirmoji mano pažintis su lietuviška muzika įvyko Kaune. Tai buvo puikus Juozo Pakalnio baletas „Sužadėtinė“. Man, kaip koncertmeisteriui, tekdavo atlikti solinius smuikui parašytus epizodus. Dirigavo pats autorius. Su Pakalniu praleisdavome daug laiko muzikuodami, diskutuodami….“ – prisiminė Aleksandras Livontas. Reikšmingas buvo Juozo Gruodžio, pirmosios lietuviškos sonatos smuikui ir fortepijonui d-moll atlikimas. Muzikuojant su Stasiu Vainiūnu atsirado Vainiūno Trio. 

Aleksandras Livontas kūrybiškai bendradarbiavo su kompozitoriumi Juozu Karosu.

Piotro Čaikovskio vardo salėje groja Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg. Maskva, 1954

Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg, būdami filharmonijos solistais, daug koncertavo. Tai buvo aukšto profesinio meistriškumo parengti kūriniai. O. Šteinberg beveik tris dešimtmečius aktyviai koncertavo kaip solistė ir ansamblistė. Jos repertuare – tiek G. F. Handelio, J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Liszto, C. Francko, P. Čaikovskio, tiek ir 20 a. kompozitorių S. Rachmaninovo, S. Prokofjevo kūriniai. Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg reprezentavo Lietuvos kultūrą Maskvoje. Atliko lietuvių kompozitorių muziką. Lietuvoje ypatingas buvo visas L. van Beethoveno sonatų smuikui ciklas.

Koncertas Maskvoje. Diriguoja Balys Dvarionas. Maskva, 1949

Ypatinga draugystė užsimezgė su kompozitoriumi Baliu Dvarionu. Aleksandro Livonto redaguotas, pirmą kartą, o ir vėliau atliktas Pirmasis koncertas smuikui 1948 m. autoriui pelnė SSRS Pirmojo laipsnio valstybinę premiją (Stalino premiją).

Balys Dvarionas. Apie 1960

„Pirmam interpretatoriui mano smuiko koncerto A. Livontui įdėjusiam į jį, tiek daug širdies ir meistriškumo. Autorius“

Eduardas Balsys ir Aleksandras Livontas. XX a. 6-tas deš.

Ypatinga draugystė Aleksandrą Livontą ir Olgą Šteinberg siejo su kompozitoriaus Eduardo Balsio šeima. Kompozitoriaus ryškiausi darbai smuikui sukurti bendradarbiaujant su Aleksandru Livontu. Ne tik Koncertas smuikui, fragmentai iš muzikos baletui „Eglė žalčių karalienė“, bet ir „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui.

Rašo jis sunkiai, bet kiekviena nata iškentėta. O muzika pilna žmogiško jausmo, temperamento, minties, ieškojimo aistros“, – rašė Aleksandras Livontas.

 

Tik atvažiavęs į Lietuvą Aleksandras Livontas Kauno konservatorijoje susitiko ir pirmuosius savo mokinius, nedaug jaunesnius už jį patį. Jo studentais tapo Jonas Urba ir Saulius Sondeckis.

Pamažu formavosi smuikininkų klasė, ugdoma A. Livonto, pianistų klasė O. Šteinbergaitės, kaip tais laikais vadino,  prižiūrima.

Su mokytoja Šteinberg prasidėjo aukšto profesinio meistriškumo mokykla. Mokiausi vertinti kiekvieną natą, kiekvieną pauzę, jaustis atsakinga už kiekvieną garsą. Ši neeilinė asmenybė ne tik mokė mus muzikos meno, bet ir ugdė mąstymą, dvasią, kėlė aukštus moralės, atsidavimo profesijai reikalavimus, visa savo esybe rodė pavyzdį“, – sakė pianistė profesorė Veronika Vitaitė.

1970 m. Olgai Šteinberg suteiktas  LTSR nusipelniusios veikėjos vardas.

2000 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

Pianistė, fortepijono meno pedagogė, Lietuvoje sukūrė savitą, pasišventimu muzikai, inteligencija, aristokratišku skoniu, pagarba mokiniui grįstą pedagoginę mokyklą.

Aleksandras Livontas buvo ryškus grojantis smuikininkas. Savitas garsas skambėjo labai ekspresyviai, jaudino. Jo koncertai buvo įspūdingi. Pedagoginiam darbui nesiruošė. Metodikos nežinojo, tačiau savuoju pavyzdžiu išugdė plejadą puikių smuikininkų, pedagogų. 

Aleksandras Livontas, primygtinai reikalavęs rašyti galūnę –as.

Eiti prie įrankių juostos