Nukopijuota
Kauno tarpukario kino teatrai
Aprašus pagal Kauno kino teatrų tyrinėtojo Alvydo Surblio medžiagą parengė Sonata Žalneravičiūtė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje yra saugoma virš šimto Lietuvos kino teatrų nuotraukų, kurios darytos Antrojo pasaulinio karo metu. Ir nors beveik visuose juose dabar kinas nebegyvena, tačiau kai kurie pastatai dar išlikę.
Virtualioje fotografijų parodoje dalinamės vienuolikos Kaune gyvavusių kino teatrų vaizdais (jų buvę daugiau). Be laikinosios sostinės kino teatrų, rinkinyje dar yra virš dvidešimt kitų Lietuvos miestų ir miestelių kino teatrų nuotraukų.
Galbūt ši paroda sužadins jūsų atsiminimus, kuriais norėsite pasidalinti. Gal net savuose fotoalbumuose atrasite nuotraukų, kurios galėtų papildyti Lietuvos kino teatrų istoriją bei LTMKM rinkinį.

Triumf

„Triumfas“ – vienas pirmųjų kino teatrų Kaune, atidarytas 1909 m. Ir nors iš pradžių vienaaukščiame Dovydo ir Deboros Švarcų name įsteigtas kino teatras nebuvo specialiai statytas, tarp tuo metu veikiančių kino teatrų – „Oazos“ ir „Olimpo“, – jis buvo moderniausias. Visi trys kino teatrai buvo išsidėstę tame pačiame Nikolajaus prospekte (dabar Laisvės al.), tad dėl žiūrovų teko pasivaržyti. Pastato savininkams, medikams Švarcams, pavyko iki I pasaulinio karo įgyvendinti savo pradinį sumanymą ir pastatyti antrąjį aukštą, kuriame jie ne tik apsigyveno, bet įkūrė stomatologijos bei ginekologijos kabinetus.
„Triumfo“ salėje tilpo apie 200 žiūrovų, veikė bufetas. Tačiau ne tik kinas ir jauki aplinka traukdavo žmones. Tarpukaryje prieš kino rodymus buvo atliekami divertismentai, o „Triumfe“ su savo šlageriais ir humoristiniais pasakojimais, Vertinskio parodijomis pasirodydavo pats Danielius Dolskis. Per II pasaulinį karą buvo rodomi vokiški filmai. Po karo „Triumfo“ patalpos atiduotos Upeivių klubui. Galiausiai pastatas, su dar keliais šalia stovėjusiais, nugriaunamas ir 1983 m. pastatoma universalinė parduotuvė „Merkurijus“, kurios taip pat jau nebelikę.

Apollo / Lyra 

Apleistą namą Sodų gatvėje, Šančiuose, įsigijusios Salomėja Sližienė, Michalina Jagučiauskienė, Janina Vaitkienė, sumano jame atidaryti kino teatrą. Jos pasirūpina, kad būtų atliktas kapitalinis remontas – pirmo aukšto rekonstrukcija, pristatytas mūrinis priestatas kino salei. Kino teatras „Apollo“ duris atveria 1923 m. liepos 1 d. Salės sienos buvo išpieštos Kauno apylinkių vaizdais: Nemuno, gelžkelio tilto, Aleksoto tilto, tunelio. „Apollo“ nebuvo modernus, neatitiko higienos reikalavimų (išvietė buvo kieme). 1923–1927 m. šis kino teatras buvo registruotas adresu Sodų g. 15 ir vadinosi „Apollo“, o nuo 1927 m. gegužės 17 d. jau naujų savininkų buvo pavadintas „Lyra“. 1933 m., po Sodų gatvės rekonstrukcijos ir numeracijos pakeitimo, kino teatras buvo Sodų g. 34. Jo savininku buvo ten pat gyvenęs Antanas Zaremba, kurio butas per kasą susisiekė su kino teatro fojė. 

Odeon / Glorija 

Pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas tarpukario Kaune buvo Laisvės al. 49a (dabar 87a) „Odeon“, pastatytas pagal J. Saleneko projektą. Kiną rodyti jame pradėjo 1926-ųjų pradžioje. Po 1936 m. rekonstrukcijos jis pavadinamas „Glorija“. Kita rekonstrukcija atlikta 1939 m. Sovietmečiu kino teatras vadinosi „Baltija“, vėliau – „Pionierius“. Kai 1960 m. čia įsikūrė Lėlių teatras, buvo panaikintas ir kino teatro balkonas. Šiuo metu atlikta dar viena Lėlių teatro rekonstrukcija. 

„Odeone“ buvo demonstruotas pirmasis garsinis filmas. Kino teatre grojo pirmasis simfoninis orkestras, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano. 1936 m. pademonstruotas pirmas 3D filmas, kaip rašoma, tuo metu vienintelis pasaulyje, kompanijos Metro Goldwyn Mayer trijų matavimų filmas „Audioscopiks“.

Union

Kino teatras „Union“ pastatytas Vilijampolėje, adresu Jurbarko g. 6, netoli gaisrininkų trobesių ir garažo. Ir priklausė Vilijampolės Slabados gaisrininkų savanorių kuopai. Pagal inžinieriaus N. B. Joffe‘ės parengtą projektą vieno aukšto kino teatras atidarytas 1926 m. liepos 8 d. „Union“ talpino 266 žiūrovus. Kino teatro pastatas, buvęs prie pat P. Vileišio tilto, neišliko, dabar maždaug toje vietoje pastatytas verslo centras „Dailė“.

Saturn

„Saturn“ atsidarė 1927 m. gruodžio mėn. Šančiuose, Juozapavičiaus pr. 78, vietoj netoliese buvusio kino teatro „Iliuzija“, kurio veiklą tęsė kitu pavadinimu. Ir vienas, ir kitas kino teatro pastatas buvo „Metalo“ fabriko teritorijoje. Salėje įrengtos 352 vietos. Jo įrengimui reikėjo įgyvendinti vieną iš sąlygų – perkelti toliau nuo kino teatro durų siauruko atsarginę geležinkelio šaką. Nuo 1936 m. jau planuotas kino teatro kapitalinis remontas, bet vis buvo atidėliojamas, iš pradžių dėl finansinių sunkumų, po to (1939 m.) – dėl politinių aplinkybių, bet taip ir liko neįgyvendintas, nes numatyta pastatą ne remontuoti, o griauti kartu su šalia buvusia turgaus hale. 

Naujame pastate, iškilusiame šioje vietoje (Juozapavičiaus pr. ir Siūlų g. kampe) sovietmečiu, kino teatrui, aišku, vietos nebeliko.

Kapitol

Kino teatras „Kapitol“ atidarytas 1931 m. sausio 7 d. Prano Sližio naujai pastatytuose namuose Laisvės al. 22 (dabar 36). Nesusijęs su kino verslu gydytojas Pranas Sližys pasamdė apsukrų verslininką iš Talino Leo Fallsteiną, turėjusį Kaune ir kino filmų nuomojimo kontorą „Ars“, kad šis rūpintųsi 400 vietų kino teatru. „Kapitol“ tapo vienu lankomiausių kino teatrų. Repertuarą sudarė geras melodramų ir komedijų derinys.
„Kapitol“ tapo dar garsesnis, kai 1933 m. vasario mėn. Lietuvos kino teatrų tarnautojų baliuje gražiausia kino tarnautoja išrinkta „Ars“ kino filmų nuomojimo kontoros darbuotoja ir „Kapitol“ kasininkė, 27-erių Elena Matulevičiūtė. Miss rinkimai buvo nufilmuoti ir vėliau rodyti kino teatruose kartu su kronika.
Sovietmečiu kino teatras pavadintas „Kanklės“. Dabar buvusio kino teatro pastate įsikūrė parduotuvė „Šilas“, tačiau kino tetaro iškaba išlikusi.

Lituanica

1935 m. rugpjūčio mėnesį Dariaus ir Girėno vardo namuose Vilijampolėje, Panerių g. 60 buvo atidarytas kino teatras „Lituanica“. Salėje tilpo 432 žmonės. Tačiau šis kino teatras nebuvo populiarus. Dariaus ir Girėno vardo namus ir kino teatrą jame suprojektavo statybos technikas Jurgis Okunis. Lėktuvo formos pastatas nebuvo galutinai užbaigtas.
Pastatas neišlikęs, maždaug toje vietoje (Panerių g. 58) dabar yra prekybos centras „Šilas“.

Daina 

Kino teatras „Daina“ atidarytas 1936 m. vasario 15 d. Ukmergės pl. 42 (dabar Savanorių pr.74). Naujame kino teatre įrengtos 614 vietų – 404 parteryje, 168 – balkone ir 42 – ložėse. Tai buvo pirmasis kino teatras, statytas specialiai garsiniams filmams rodyti. 1940 m. kovą su dideliu pasisekimu buvo rodomas kaimynų latvių filmas „Žvejo sūnus“. Viename seanse dalyvavo ir patys latvių artistai. Vis dėlto daugiausia buvo perkama amerikietiškų filmų per Fox filmų atstovybę Lietuvoje. Nemažai lėšų buvo skiriama filmų reklamai, bet numatomos išlaidos ir labdarai. „Daina“ išsiskyrė savo dailia išore, neoniniu apšvietimu, todėl kino teatro savininkas Dominykas Polovinskas pateikė prašymą, kad „Daina“ būtų įtraukta į premijuojamų Kauno pastatų sąrašą. Kino teatrui nebuvo skirta premija, motyvuojant tuo, jog vertinami tik gyvenamieji namai. 

Ant „Dainos“ kino teatro pastato tebekaba jo iškaba.

Aušra

1939 m. gruodžio 15 dieną Aušros gatvėje, 14a (dabar 18) numeriu pažymėtame name duris atvėrė kino teatras „Aušra“. Jis buvo moderniausias ir gražiausias Kaune iki tol, kol atsidarė „Romuva“. Jo interjeras išsiskyrė lietuviška ornamentika. 800 vietų kino teatro interjeras sukurtas vadovaujant žymiam lietuvių dailininkui Rimtui Kalpokui. „Aušros“ savininkai T. Iserlisas ir S. Šlesas atvyko iš Klaipėdos. Jie jau turėjo įkūrę kino teatrus Berlyne ir Klaipėdoje. „Aušroje“ vyravo gražūs ir skandalingi amerikiečių, prancūzų, rusų gamybos filmai. Nemažai jų buvo skirti tik suaugusiesiems. Be to, kad „Aušroje“ bilietų kainos buvo mažiausios (mat tikėtasi didesnės apyvartos), dar buvo taikomos nuolaidos studentams, moksleiviams. 

Šiuo metu ten įsikūręs Kauno skvošo klubas. Iš buvusio vidaus interjero neliko nieko, tik grindų mozaika prie įėjimo, liudijanti, kokios buvo kino teatro grindys.

Pasaka

1940 m. kovo 8 d. Žaliakalnyje, Savanorių prospekte 150 (dabar 124) atidaromas kino teatras „Pasaka“, kuris turėjo ir balkoną, ir ložę. Jame kiną galėjo žiūrėti 520 žmonių. „Pasaka“ buvo modernus ir gražus iš išorės, o viduje erdvus ir jaukus. Turėjo gerą filmų demonstravimo aparatūrą. Repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų. Tuo metu vyravo SSSR gamybos filmai, seansų pradžioje rodydavo ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn Mayer kino filmų apžvalgą. „Pasakos“ savininkais buvo Jurgis Štroma, Stasys Čepas ir žinomi kino teatrų savininkai Jokūbas Jacovskis, Česlovas Kalinauskas. 

Šiuo metu pastatas prikeltas naujam gyvenimui tik kaip džentelmenų klubas „Sugar“ su papildomomis veiklomis dieną. Ten vidaus interjero autentikos nebeliko, o ir išorėje pastatas gerokai pakitęs.

Romuva

Antano ir Petro Steikūnų kino teatras „Romuva“ Laisvės al. 36 (dabar 54) turėjo 687 vietas. Buvo siekta, kad žiūrovai turėtų palankiausias sąlygas atsipalaiduoti ir žiūrėti kokybiškai rodomus filmus. Akustikos gerumas išgautas specialia konstrukcija, lubos netinkuotos, kad nerezonuotų, sienos padengtos specialia akustikai reikalinga medžiaga. Lietuviško stiliaus minkštos kėdės atitinkamai išdėstytos, kad būtų geras matomumas kiekvienam žiūrovui. Kėdės ir kiti baldai pagaminti Jono Vainausko ir Vinco Kliokio baldų ir medžio apdirbimo dirbtuvėse. Salė be balkono, kad būtų erdvės jausmas. Puiki kino salės ventiliacija – pastovi oro cirkuliacija, vasarą, jei karšta, oras turėjo būti atvėsinamas specialiu įrenginiu iki 15 laipsnių šilumos. „Romuvoje“ įrengta moderniausia visam Pabaltijyje Zeiss – Kon aparatūra, tokia, kaip buvusi tuo metu Paryžiuje. 

Eiti prie įrankių juostos