1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Nors krašto ūkis buvo visiškai nuniokotas, tačiau iškart imta rūpintis menu. Be to, į tėvynę ėmė grįžti carinės okupacijos bei karo išblaškyti lietuviai. Rengtasi Vilniaus universiteto atkūrimui. Valstybės taryba sudarė Teatro komisiją, turėjusią įkurti Valstybės teatrą, dramos mokyklą. Muzikinio teatro idėją puoselėjo Lietuvos draugijos scenai remti Valdyba, kurios vicepirmininkai buvo J. Tallat – Kelpša ir A. Nezabitauskaitė. 1920 m. Vilnių antrą kartą okupavus Lenkijai, visą kultūros veiklą teko perkelti į Kauną. Čia 1920 sausio 29 d. įsteigta Lietuvių meno kūrėjų draugija, kuri ėmėsi kurti Operos teatrą. Jo įkūrimo veiklai koordinuoti įkuriama Taryba, kurią sudarė parvykęs į Kauną steigti Lietuvos operos teatro K. Petrauskas, J. Tallat – Kelpša ir teisininkas, vienas žymiausių to meto politikų bei kultūros veikėjų baronas S. Šilingas ir tarybos sekretorius J. Žilevičius. Darbo buvo labai daug: reikėjo suburti trupę, orkestro muzikantus, chorą, gauti finansavimą. Daug diskusijų kilo renkantis ir pirmąją operą. Pirmiausia buvo išsirinktos dvi operos – Antono Rubinšteino „Demonas“ ir Piotro Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“. Tačiau prie operos teatro įkūrėjų prisidėjus ir Kiprui Petrauskui, pasirinkta Giuseppes Verdi „Traviata“. Šis veikalas buvo parankus profesionalios operos scenos pradžiai dėl objektyvių priežasčių. Ir žmogiškieji, ir finansiniai besikuriančio Operos teatro resursai buvo nepaprastai riboti – stigo vokalistų, orkestro muzikantų, elementaraus sceninio rekvizito, jau nekalbant apie tai, kad Lietuvoje nebuvo režisierių, susipažinusių su muzikinio teatro – operos režisūros – specifika. Tad „Traviatos“ pasirinkimą nulėmė kūrinio „kompaktiškumas“ – tai, jog šiame veikale yra tik trys pagrindiniai veikėjai, o choro ir baleto vaidmuo minimalus.
Lietuvių operos tarybos nariai
Kaunas 1920 m.
Sėdi iš kairės:
Juozas Žilevičius, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šilingas ir Kipras Petrauskas.
Nuotrauka: Okupacijų ir laisvės kovų muziejus
Operos libretą išvertė Faustas Kirša (I ir II veiksmas) ir Balys Sruoga (III ir IV veiksmas). Premjerą parengė J. Tallat – Kelpša, režisierius K. Glinskis, choro vadovas J. Štarka, Juozui Žilevičiui teko suflerio vaidmuo. Pagrindinius vaidmenis atliko A. Galaunienė (Violeta), K. Petrauskas (Alfredas), A. Sodeika (Žermonas), P. Oleka (daktaras ir markizas). Spektaklyje taip pat dalyvavo jaunos vokalistės, muzikos mokyklos mokinės, vėliau tapusios garsiomis dainininkėmis – Veronika Podėnaitė (Flora) ir Jadvyga Vencevičiūtė (Anina). Dž. Verdžio operos „Traviata“ premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Kaune, Operos ir dramos vaidykloje (dabar – Kauno Valstybiniame muzikiniame teatre). Nors iki 1920 m. gruodžio 31 d. „Traviatos“ spektaklio buvo spėta mašinėle atspausdinti vos 37 programas ir 110 afišų, į teatrą tada susirinko didžiulė publika; žmonių buvo ne tik visuose kampeliuose, bet ir užkulisiuose. Todėl tą vakarą prireikė netgi milicijos pagalbos. Prieš pakeliant uždangą scenoje S. Šilingas pranešė, kad šiandien sulaukėme tos laimingos ir iškilmingos dienos, kai nepriklausomoje Lietuvoje galima pamatyti pirmąją operą lietuvių kalba… Nusileidus uždangai sausakimšas teatras entuziastingai sveikino visus, kurių pastangomis operos meno Lietuvoje istorija buvo apvainikuota lietuvių tautinės Operos sukūrimu. Taip ėmė gyvuoti Operos teatras, netrukus tapęs Tarpukario Lietuvos muzikinio gyvenimo centru. Kartu su dramos trupe tame pačiame pastate veikiantis operos teatras buvo pavadintas Lietuvių meno kūrėjų draugijos Operos ir dramos vaidykla. 1922 m. teatras buvo suvalstybintas ir pavadintas Valstybės opera, o 1925 m. buvo sujungtas su tame pačiame pastate veikusiu dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru.
Juozas Tallat-Kelpša (1889 m. – 1949 m.)
Profesionaliojo lietuvių operos teatro (Operos vaidyklos) kūrėjas, pirmosios operos “Traviata” dirigentas.
Kūrybinis palikimas – tai solo ir choro dainos, simfoniniai ir kameriniai kūriniai.
Jo dainos „Čiūto“, „Gale lauko toli“ ir „Meno daina“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės, be jų neapsiėjo ir Lietuvos chorai, dainų šventės.
Kipras Petrauskas (1885-1968)
1920 m. grįžęs į Lietuvą K. Petrauskas įsitraukė į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijos veiklą ir dalyvavo operos „Traviata“ kūrimo procese: jam ̨ teko prisiimti ir dirigento, ir režisieriaus, ir vokalo korepetitoriaus pareigas. Spektaklyje atliko Alfredo vaidmenį.
Lietuvos operos teatre dainavo iki 1958 m. Sukūrė 80 vaidmenų žymiose Š. Guno, M. Musorgskio, G. Verdžio, G. Pučinio, R. Vagnerio ir kitų kompozitorių operose.
Nuotraukoje Solistas Kipras Petrauskas (Apie 1909).
- Atgal
- Pirmyn
- Padidinti
1921 m. sausio 6 d. spektaklio afiša.
Kadangi opera „Traviata“ sulaukė didžiulio populiarumo, po premjeros ji netrukus antrą kartą buvo parodyta po Naujųjų metų (1921 m. sausio 6 d.). Opera buvo reklamuojama, jos siužetas būdavo glaustai pasakojamas spausdintose reklaminėse brošiūrose – „Traviatos“ programose su artistų bei dainininkų portretais.
