Adomas Varnas (1879-1979) – tapytojas, grafikas bei fotografas. Kūrė scenografiją tarpukario Valstybės teatre Kaune, buvo pirmojo nacionalinio baleto scenografijos autorius. 

Dailininkas gimė Joniškyje, čia baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje, o nuo 1897 iki 1900 m. – Kauno kunigų seminarijoje. Nuo 1900 m. trejus metus gyveno Petrapilyje ir lankė Imperatoriškąją Dailei skatinti mokyklą bei Štiglico centrinę taikomosios dailės mokyklą. 1903 m. jis atvyko į Krokuvą, o 1905 m. į Ženevos dailės akademiją, kurią baigė 1907 m. Šios studijos daug davė jam kaip menininkui, nes buvo pasirinkęs laisvąją tapybą – portretų ir kompozicinių siužetų bei dekoratyvinės tapybos sritį. 1908 m. išvyko į Siciliją, dalį laiko praleido Zakopanėje, Voroneže. Tik Lietuvai paskelbus nepriklausomybę A. Varnas galutinai sugrįžo į tėvynę. 

A. Varnas buvo aktyvus pirmųjų lietuviškų visuomeninių ir kultūrinių organizacijų steigėjas bei dalyvis, o jo visuomeninė veikla gana plataus masto. 1920 -1923 m. jis buvo Lietuvos meno kūrėjų draugijos pirmininkas, 1932 m. Lietuvos dailininkų draugijos steigėjas, Vilkolakio vadovybės narys. Amerikoje, kur gyveno nuo 1946 m. A. Varnas buvo lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos garbės narys, Amerikos Lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos kultūros tarybos garbės pirmininkas, Amerikos lietuvių filatelistų draugijos garbės narys. Taip pat jis – vienas iš Čikagos Čiurlionio galerijos steigėjų. 

1920 m. rudenį Adomas Varnas atvyko gyventi į Kauną ir aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. Lietuvos meno kūrėjų draugija surengė piešimo kursus, kuriuose dėstė ir pat A. Varnas. Vėliau šie kursai buvo pertvarkyti į Kauno meno mokyklą. Čia piešimą, tapybą ir kompoziciją dailininkas dėstė 1924–1939 m.

Menininkas skleidėsi daugelyje sričių – ne tik tapyboje ar knygų iliustracijose, taikomosios grafikos kūriniuose, bet ir scenografijoje Valstybės teatre: V. Mykolaičio – Putino Valdovas (1929), Maironio Didysis Vytautas – karalius (1930), J. Karnavičiaus baletas Lietuviškoji rapsodija (1928) ir kt. 

A. Varnas taip pat kūrė šaržus (rinkinys Ant politikos laktų, 1922), pašto ženklus, banknotus, apipavidalino ir iliustravo knygų. Dailininkas domėjosi ir vertino lietuvių liaudies meną, nuotraukose užfiksavo daug nykstančių liaudies meno paminklų – kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių. 1926 m. išleido albumą Lietuvos kryžiai. Taip pat daug rašė straipsnių lietuvių kalbos, kultūros ir meno temomis. Skaitė su tuo susijusias paskaitas. Kartu su žmona Marija buvo aktyvus M. Montessori judėjimo šalininkas, naujo vaikų intelektinio mokymo Lietuvoje pradininkas. 

Dėl įvairiapusės dailininko Adomo Varno veiklos jį drąsiai galima laikyti vienu iškiliausių Nepriklausomos Lietuvos kūrėjų.