2024 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kolekciją papildė Lietuvos operos dainininko Jono Jocio rinkinys. Daugiau kaip 350 eksponatų (nuotraukų, dokumentų, laiškų, memorialinių daiktų, afišų, kt.) muziejui perdavė J. Jocio dukra, džiazo dainininkė Evelina Jocytė. Rinkinys atspindi įdomų ir vingiuotą dainininko gyvenimo ir kūrybos kelią, jo asmenybę bei XX a. antrosios pusės politinę situaciją, dainininkų gyvenimo realijas.

„Dainavimas – mano gyvenimo pašaukimas“, – teigė sodraus balso ir išskirtinio tembro (bosas) savininkas J. Jocys. Dainininko prisiminimus fiksavo muzikologė prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė,  2009 m. išleidusi knygą „Jonas Jocys: gyvenimas scenoje“, skirtą operos solisto 80-mečiui.

J. Jocys (1929 07 14–2012 10 24) gimė Pykaičių kaime (Šilalės r.) didelėje 10 vaikų šeimoje. Vokalinės technikos pagrindus jam davė Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos pedagogas Juozas Bieliūnas, Valstybės teatro solistas, studijavęs dainavimą Italijoje. Būtent jis paskatino jaunuolį „išskleisti sparnus“ studijoms Maskvos konservatorijoje. 1953 m. joje buvo itin didelis konkursas – į 15 vokalinio fakulteto vietų buvo daugiau kaip 400 kandidatų! Nors ir sirgdamas plaučių uždegimu, Jonas Jocys nugalejo savo konkurentus ir įstojo be jokių tarpininkavimų. „Per pirmą perklausų turą prakaitas pila, gyventi nesinori. Stojančiųjų galybė. Studentai ant nugaros man taures stato: nuo grietinės, nuo majonezo, paprastą stiklinę ir dar dievai žino ką… Šiek tiek apgydė. Vėl dainuoju. Pagaliau! Priimtas, priimtas“,  – pasakojo Jonas Jocys.

1958 m. baigęs mokslus Maskvos konservatorijoje pas operos dainininkus baritoną Leonidą Savranskį ir bosą Vladimirą Šušliną, Fiodoro Šaliapino draugą ir kolegą Marijos teatre, J. Jocys tuometinio kultūros ministro Juozo Banaičio kvietimu grįžo į Lietuvą. Debiutas G. Rossinì`o operoje „Sevilijos kirpėjas“ (J. Jocys – Don Bazilijus) įvyko 1959 m., tačiau Operos ir baleto teatre Lietuvoje jaunam dainininkui pastovios vietos neatsirado. „Manau, kad trys teatro bosai pajuto jauno dainininko konkurenciją…“, – teigė vėliau J. Jocys.

1960 m. J. Jocys buvo atrinktas į pirmąjį tarptautinį Ferenco Erkelio vokalistų konkursą, kuris vyko Vengrijos sostinėje Budapešte. Konkurse varžėsi 58 dalyviai iš trylikos šalių. „Atstovauti Tarybų Sąjungą buvo sunku. Dėl nesenų politinių įvykių, Sąjungos agresijos buvo jaučiami nemalonūs santykiai. Žiuri – iš trylikos narių devyni vengrai […]“,  – sakė J. Jocys. Pirma vieta atiteko vengrų dainininkui Alfonsui Barta, J. Jocys laimėjo antrąją vietą ir sidabro medalį.  Bagiamajame konkurso koncerte J. Jocys atliko Pilypo ariją iš G. Verdi operos „Don Karlas“. „Salė atsistojo. Aplodismentai griaudėjo tokie, kad buvo nusižengta konkurso taisyklėms: ariją pakartojau“, – pasakojo J. Jocys.

Taip susiklostė likimas, kad brandžiausias operos dainininko kūrybinis laikas praėjo svetur. Apie 20 metų J. Jocys gyveno ir dirbo Sankt Peterburgo teatruose: 1959–1960 m. buvo Leningrado S. Kirovo operos ir baleto teatro, 1960–1970 m. – Leningrado Mažojo operos ir baleto teatro solistas, dainavo su pačiais ryškiausiais tuometiniais atlikėjais. 1970–1980 m. dirbo koncertinėje organizacijoje „Lenkoncert“, per mėnesį kartais tektavo dainuoti net apie 50 solinių koncertų įvairiuose Sovietų Sąjungos respublikose – raiškus J. Jocio bosas skambėjo Kamčiatkos, Sachalino, Murmansko žvejams (koncertai laivuose), Šiaurės elnių augintojams, Karakumų kanalo statytojams, Tiumenės, Kaspijos naftininkams.

Nuo 1980-ųjų dešimtmetį J. Jocys buvo Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Jis sukūrė šiuos operų vaidmenis: Malūnininkas (Aleksandro Dargomyžskio „Undinė“), Varlaamas (Modesto Musorgskio „Borisas Godunovas“), Galičo kunigaikštis (Aleksandro Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Renė (Piotro Čaikovskio „Jolanta“), Nilakanta (Léo Delibes`o „Lakmė“), Don Bazilijas (Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Pilypas (Giuseppe Verdi „Don Karlas“), Mefistofelis (Charles Gounod „Faustas“). Gastroliavo Rusijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vengrijoje, Vokietijoje. Lietuvos ir Rusijos televizijos ir radijo studijose dainininkas įrašė apie 150 kūrinių. 1985 m. J. Jociui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio artisto garbės vardas, 2009 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. 

Naudoti šaltiniai: 

„Jonas Jocys: gyvenimas scenoje“. Sudarė R. Aleknaitė-Bieliauskienė. Vilnius: „Kultūros eksperimentai“, 2009
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakas. „Literatūra ir menas“, 1985-04-03
„Operos teatrų legenda. Solistas Jonas Jocys“. „Scena“, 2012-04-29
„Karalius, Malūnininkas, Mefistofelis“. „Vakarinės naujienos“, 1985-05-20
„Dainuoja Jonas Jocys“. „Literatūra ir menas“, 1999-11-13
Stasys Žlibinas. „Nuo karaliaus iki Mefistofelio“. „Kalba Vilnius“, Nr. 47, 1999-11-19
Anatolijus Lapinskas. „Sugrįžimas“. „Respublika“, 1997-06-03