Nukopijuota
Apie Joną Jurašą, jo spektaklius ir Merkinės piliakalnį
2022-06-02

Merkinėje, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos lankytojų centro galerijoje „Šalcinis“ atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Keliaujanti ekspozicija pristato Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, legendinio teatro režisieriaus Jono Jurašo gyvenimą, menininko kūrybą Lietuvoje ir užsienyje, įprasmina Jurašų šeimos ryšius su Merkine, jos žmonėmis ir… dovanoja netikėtų atradimų.

Parodos atidarymas, į kurį gausiai susirinko Merkinės bendruomenės žmonės, atskubėjo svečiai iš Kauno, Vilniaus ir net tolimosios Amerikos, visai nepanašėjo į tradicinį parodų atidarymą. Tai buvo šventė, pagarba sudėtingo likimo, nepalaužiamos dvasios kūrėjui ir begalinis pasididžiavimas, kad būtent Merkinę teatro režisierius Jonas Jurašas ir rašytoja, dramaturgė, vertėja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė vadina įstabiausia pasaulio vieta. Gyvendamas čia, Merkinės piliakalnio papėdėje, pasak režisieriaus, jis atsitveria nuo visų problemų, čia, žiūrint į Nemuno ir Merkio santaką, ištirpsta visos negandos, čia apima labai didelis džiaugsmas ir dvasios ramybė, kurios niekur kitur šiandien nerasi…

Šiuos režisieriaus žodžius priminė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė. Ir jau nekilo klausimų, kodėl paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“, pusę metų eksponuota didžiulėje Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė, atvyko į kamerinę „Šalcinio“ salę. Atvyko ir… išplėtė galerijos erdves!

 Ekspozicija netikėtai prasideda ties pirmuoju laiptinės žingsniu: citatos iš J. Jurašo prisiminimų ir archyvinės vaikystės, studijų metų fotografijos nulydi žiūrovą į antrąjį aukštą, kur didingai suspindi pagrindiniai parodos eksponatai. Tai manekenas su dailininkės Janinos Malinauskaitės sukurtais Barboros Radvilaitės karūnavimo apdarais, skirtais 1972 m. Kauno dramos teatre Jurašo pastatytoje Juozo Grušo dramoje „Barbora Radvilaitė“. Šį įspūdingą rūbą vilkėjo legendinė aktorė Rūta Staliliūnaitė, vaidinusi Žygimanto Augusto (akt. Kęstutis Genys) mylimąją Barborą. Šalia dar vienas unikalus šio spektaklio eksponatas – dailininkės J. Malinauskaitės, teatro dekoracijų cecho darbuotojų Eglės Šniraitės-Kybartienės, Nijolės Makarevičienės, Vlado Vyšniausko pagaminta Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo (XVII a.) kopija. Būtent šis paveikslas baisingai išgąsdino ir užrūstino sovietinio režimo funkcionierius, jie įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų paveikslo, aktorei liepta scenoje nesakyti žodžių „Lietuva“, „Tėvynė“. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

Šiandien šie eksponatai, daug metų saugoti ir slėpti nuo pašalinių akių, vėl įgauna didžiulę prasmę. Dar tik rengiant parodą prie paveikslo susispietė būrys į Dzūkijos nacionalinio parko informacinio centro ekspoziciją atvykusių Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų iš Vilkaviškio, o Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius prisipažino, kad jį taip susidomino paroda, kad jis, smalsumo užvaldytas, dalį ekspozicijos apžiūrėjo parodos atidarymo išvakarėse…

Lietuvoje ir užsienyje J. Jurašas sukūrė per 50 spektaklių. Apie pastatymus, kūrybinius režisieriaus ieškojimus, malonias ir sudėtingas akimirkas byloja iš telefonų skambantys J. Jurašo, A. M. Sluckaitės-Jurašienės prisiminimai; juos įrašė Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai. Įdomu stebėti ir scenas iš spektaklių, nenutrūkstamai judančias TV ekranuose. O kur dar fotografijos, plakatai, papildantys J. Jurašo kūrybos panoramą. Prie vieno – savadarbio, ranka piešto 1968 metų plakato spektakliui „Moljeras“ pagal M. Bulgakovo to paties pavadinimo pjesę, ilgam stabtelėjo dailininkė Dovilė Tomkutė. Ir pasakė, kad pažino… Tomkaus braižą, kad tai – jos tėvo aktoriaus Vytauto Tomkaus, mėgusio piešti ir fotografuoti, darbas. Netikėta žinia, įgalinanti identifikuoti unikalų raritetą. Dailininkė, specialiai iš Vilniaus atvykusi į parodos atidarymą, pasidalijo vaikystės prisiminimais, kai jos tėvai aktoriai Vytautas Tomkus ir Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė dirbo Kauno valstybiniame dramos teatre, kai vadovauti teatrui buvo paskirtas J. Jurašas.

Netikėtai į parodos atidarymą atvyko ir etnologė, visuomenės veikėja, aktyvi lietuvybės idėjų skleidėja JAV, Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, poeto Kazio Bradūno duktė. E. Bradūnaitė- Aglinskienė, papasakojo apie pirmuosius Jurašų metus JAV, apie Amerikos lietuvių viltis įtraukti J. Jurašą į tautinių dramos būrelių veiklą, apie didžius režisieriaus kūrybinius iššūkius, pasišventimą teatrui, tarptautinį pripažinimą.

O Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius, aktorius Egidijus Stancikas į parodos atidarymą rengėsi visą savaitę, nuo dienos, kai teatre buvo nukabinta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Prisipažino, kad buvo sunku atsisveikinti su paroda, kad rūpi pažiūrėti, kaip ekspozicija „suskamba“ Merkinėje. Teatro vadovas vaidino visuose J. Jurašo spektakliuose, pastatytuose Kaune po Nepriklausomybės atkūrimo, išskyrė ypatingą režisieriaus pasišventimą teatrui. E. Stancikas akcentavo, kad J. Jurašas per savo meną paskleidė Kovo 11-osios idėją, kad su J. Jurašu prasidėjo didieji dalykai – kartos drąsa oponuoti sistemai, išsikelti tuo metu gal ir labai slaptą, dar tarsi nepasiekiamą laisvės tikslą. E. Stancikas įsitikinęs, kad tokie šaukliai, kaip J. Juras gimsta tik istoriniais momentais.

Parodos atidaryme skambėjo ir J. Jurašo mėgstamos liaudies dainos. Dainavo režisieriaus bičiulių kolektyvo „Kukumbalis“ jaunieji dainininkai ir net… Lietuvos operos ir baleto teatro tenoras, aktorius Mindaugas Jankauskas, vaidinantis Nacionaliniame Kauno dramos teatre J. Jurašo spektaklyje „Balta drobulė“, sukurtame pagal Antano Škėmos romaną.

Paroda Merkinėje atidaryta Jurašų, gimusių birželį, sukakčių išvakarėse. Ir, kaip paaiškėjo, tą dieną, kai prieš 25-erius metus menininkai apsigyveno šalia Merkinės piliakalnio, prie Nemuno ir Merkio santakos…

Paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina „Šalcinyje“ veiks iki liepos 30 d.

Brolių Černiauskų nuotraukos

Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė

Visuomenės veikėja, aktyvi lietuvybės idėjų skleidėja JAV Elena Bradūnaitė-Aglinskienė

Parodos ekspozicijoje – Barboros Radvilaitės kostiumas ir Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija

Parodos ekspozicijoje – Barboros Radvilaitės kostiumas ir Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija