2026 metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (LTMKM) mini solidų jubiliejų. Šimtmetį LTMKM pasitinka su šūkiu „100 metų kultūros pasakojimų“. Visus metus muziejus kvies dalyvauti akcijose, renginiuose, išsamiau susipažinti su gausiomis muziejuje saugomomis vertybėmis.

„Šiuos renginių ir veiklų turtingus šventinius metus kviesime dar artimiau susipažinti su muziejų kuriančiais žmonėmis. Nuolatos pasakosime įdomias kultūros istorijas, kurių kupinos muziejaus ir Muzeotekos saugyklos bei darbuotojų atmintis. Taip pat vyks speciali akcija, kuria kviesime lankytojus dalintis įsimintinomis akimirkomis muziejuje ir taip jį kurti drauge“, – kalba Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Iniciatyvos, pasakojančios istorijas

Kovo 5 dieną vyks iškilmingas vakaras – jubiliejinių metų atidarymo koncertas. Ištisus metus vyks akcija „100 dovanų muziejui“. Bendruomenė ir muziejaus lankytojai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus „Facebook“ paskyroje galės dalintis nuotraukomis ar tekstais – muziejuje patirtais įspūdžiais. Kas 10-tasis atsiminimų liudytojas gaus simbolinę dovaną.

Socialiniuose tinkluose muziejus pasakos 100 istorijų. Tai – 100 pasakojimų apie išskirtinius su muziejaus istorija susijusius reiškinius: nuo muziejaus kūrėjų ir šiandien jį tebekuriančių asmenybių bei muziejaus istorijos epizodų iki išskirtinių eksponatų pasakojimų. Metus įprasmins ir paskaitų ciklas, skirtas Lietuvos teatrui, muzikai ir kinui bei muziejuje esančioms vertybėms. Paskaitų metu bus pristatomos išskirtinės muziejaus teatro, muzikos ir kino vertybių kolekcijos bei jų istorijos.

Šventinių metų naujiena – atnaujinamos ekskursijos po miestą. Bus siūlomi pasivaikščiojimai po su teatro ir kino istorija susijusias senamiesčio vietas, koncertines sales – su gidų pasakojimais, archyvinėmis nuotraukomis. Taip pat vyks ekskursijos, susijusios su žymių personalijų maršrutais, keliais ir atminimo vietomis. LTMKM ir toliau kvies į kassavaitines ekskursijas po muziejuje veikiančias parodas bei Muzeoteką. Šalia šių, jau tradicinėmis tapusių, ekskursijų vyks specializuotos ekskursijos į Muzeotekos muzikos instrumentų ir kino technikos saugyklas.

Parodos: nuo teatro iki siaubo istorijų ir legendinio gitarų meistro

Rudenį bus pristatyta paroda „Per negandas ir spindesį: Vilniaus miesto teatrui – 240“, skirta Vilniaus miesto teatro istorijai. Parodoje bus eksponuojami teatro kostiumai, scenografijos eskizai, muzikos instrumentai, rankraščiai. Parodą lydės turininga diskusija „Lietuvos scenos meno kūrėjai XX a.“.

Artėjant Šiurpnakčiui, bus pristatyta paroda, skirta vienam reikšmingiausių ir įtakingiausių XX amžiaus kino istorijos kūrinių – vokiečių ekspresionistiniam siaubo filmui „Daktaro Kaligario kabinetas“ (1920, rež. Robert Wiene). Tai – tarptautinė paroda „Būk Kaligaris! – Virtualus kabinetas“, atvyksianti iš Berlyno kino muziejaus. Parodą lydės filmo peržiūros su gyva muzika bei edukacinė programa jaunimui, skirta vizualinės komunikacijos analizei. Numatytos paskaitos apie vokiečių ekspresionizmą, informacinio manipuliavimo istoriją ir kino kaip ideologijos instrumento veikimo principus.

Šalia didžiųjų parodų vyks ir mažesnės parodos, tiek įsikursiančios Mažųjų Radvilų rūmų patalpose, tiek keliaujančios po Lietuvą.

Taip pat visai netrukus muziejus įsigis tris Tonio Žemaičio gitaras. Antanas Kazimieras Žemaitis, arba Tony Žemaitis – gitarų meistras, gyvenęs Didžiojoje Britanijoje ir kūręs instrumentus, kuriais grojo garsiausios pasaulio roko žvaigždės, tokios kaip Ericas Claptonas, „Rolling Stones“, Paulas McCartney ir daugybė kitų.

Kiti projektai: muziejus suburia

Muziejaus lankytojai ir toliau galės rinktis į srautines ekskursijas, o šeimoms bus siūlomi „Šeimų šeštadieniai“, mokykloms – užsakomieji edukaciniai užsiėmimai. Parodas ir toliau bus siekiama kuo plačiau pritaikyti žmonėms su negalia. Kiekvieną mėnesį vyks senjorams skirti renginiai.

„Tai bus itin turiningi metai, tikimės, kad muziejus per šiuos metus taps pažinus dar platesnei visuomenės daliai ir virs susitikimų, turiningo laisvalaikio, istorijos atradimo vieta“, – sakė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė N. Jarockienė.

Muziejaus istorija trumpai

Manoma, kad Mažuosius Radvilų rūmus, kur įsikūręs Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, projektavo šveicarų ir italų architektas Konstantinas Tenkala. Nustatyta, kad po 1748 m. gaisro pastatas priklausė Radviloms, tačiau ankstesnieji jo savininkai nežinomi. Vis dėlto archeologinių tyrimų metu surasta koklių su Zaleckių, Tyzenhauzų, Radvilų herbais, dekoratyvinė lėkštė su Naruševičių herbu.

Nuo 1796 m. rudens Dominyko Morawskio Vilniaus miesto teatro trupė vaidino Radvilų rūmų patalpose (fligelyje). Salėje tilpo apie 1000 žiūrovų. Teatrui išsikėlus, pastatas pritaikytas butams. XIX a. name buvo vaistinė. XX a. pradžioje pastatas remontuotas, kieme pristatyta sandėlių ir gyvenamųjų korpusų. Sovietmečiu dalyje pastato buvo įsikūręs Jaunimo teatras, kita dalis priklausė gyventojams.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus įkurtas 1926 m. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva. 1936-aisiais muziejus perkeltas į Valstybės teatrą, 1957 m. tapo Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejaus skyriumi, o nuo 1964-ųjų beveik trisdešimt metų veikė kaip Lietuvos dailės muziejaus padalinys. 1992 m. tapo atskiru muziejumi.

Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVII a. II pusės pastate, vadinamame Umiastovskių rūmais (Trakų g. 2). Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus. Po restauravimo darbų (projekto autorė Gražina Juknevičienė), 1995 m. muziejus persikėlė į šį pastatą.

2024 metų kovą atverta Muzeoteka, naujasis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų kompleksas. Čia įkurta 7 atviros saugyklos, parodų erdvės, skaitykla, šiuolaikiška multifunkcinė renginių salė, mažoji konferencijų salė, 9 modernūs muziejaus darbuotojų kabinetai, kavinės erdvė.

Nuotraukoje: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus iš paukščio skrydžio. Zenono Nekrošiaus nuotr.