Balandžio 28 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje vyks diskusija „Lietuvos baletas: nuo paveldo iki eksperimentų“. Minint profesionalaus Lietuvos baleto šimtmetį, dėmesys bus skiriamas ne tiek istorijai, kiek dabarties ir ateities klausimams.

Diskusijoje dalyvaus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis choreografas Martynas Rimeikis, pagrindiniai solistai Kristina Gudžiūnaitė, Julija Stankevičiūtė ir Edvinas Jakonis, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojas baleto ugdymui Eligijus Butkus. Pokalbį moderuos menotyrininkas, baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius. Šis renginys papildo iki rugpjūčio 30 dienos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikiančią parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai…“ Lietuvos baletui – 100“. 

Diskusijoje bus nagrinėjama, ar dabartiniams kūrėjams yra svarbūs istoriniai faktai ir asmenybės, į ką jie nori lygiuotis, su kuo norisi ginčytis, ką pranokti. Kokie iššūkiai iškyla kasdieniame baleto menininko – choreografo, šokėjo – gyvenime? Kokias svajones norėtųsi įgyvendinti, kokius spektaklius, vaidmenis sukurti? Dalyviai apžvelgs, kaip jiems Lietuvos baletas atrodo Europos kontekste bei kaip užtikrinti nacionalinės baleto mokyklos savitumą plačiąja prasme.

Kas laukia baleto, perkopus šimto metų slenkstį

H. Šabasevičius pasakoja, kad dalyvauti diskusijoje buvo pakviesti aktyviai kuriantys baleto menininkai. Pašnekovas tvirtina, kad parenkant temą, jam buvo svarbu pažvelgti į praeitį, tačiau neapsiriboti tuo: „Bet kurioje meninėje srityje svarbu, kaip praeities faktai ar asmenybės įkvepia dabartinę kultūrą. Įdomu, kas laukia mūsų baleto, perkopus šimto metų slenkstį. Kūrybiniai eksperimentai ne visuomet duoda rezultatų, bet tai yra gyvybingas kultūrinis procesas, be ko menas negali būti visavertis“.

Moderatorius pastebi, kad visuomet įdomu, ką patys lietuviai sukuria: „Vertinu atvykusių į mūsų šalį indėlį, bet visą laiką įdomu ne vien universalūs dalykai, tačiau tai, kas gimsta iš mūsų kūrybinių pajėgumų ir tradicijos, ką dabar kuriantys baleto menininkai apie tai galvoja“. Moderatorius tikina, kad diskusija turėtų būti įdomi visiems, kuriems rūpi baletas, kurie seka, kas dedasi Lietuvos baleto pasaulyje, stebi, kaip vyksta kūrybinės energijos apykaita, galvoja, kas baleto gali laukti rytoj. „Paroda baigiasi Martyno Rimeikio pastatyta „Kopelija“, o šioje diskusijoje išgirdime prognozes ir viziją, kaip Lietuvos baleto menas plėtosis toliau“, – teigia H. Šabasevičius.

Nuo mokyklos iki scenos: baleto tęstinumo svarba

Eligijus Butkus – buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistas, kūręs vaidmenis tiek klasikiniuose, tiek šiuolaikiniuose pastatymuose. Jis išsiskyrė tvirta technika ir scenine disciplina, leidusia atlikti įvairaus sudėtingumo choreografiją. Jo repertuare buvo skirtingų charakterių vaidmenys, kuriuose svarbi ne tik fizinė raiška, bet ir dramaturginė išraiška. 2018 m. E. Butkus oficialiai atsisveikino su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) scena po maždaug 20 metų karjeros.

Būdamas pedagogu ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoju baleto ugdymui, E. Butkus pabrėžia, kad klasikinio paveldo išsaugojimas ir kūrybinė laisvė nėra priešybės – veikiau būtinos viena kitai. „Diskusijos tema yra labai gyva. Ji aktuali ir mokyklai, ir profesionaliems baleto kūrėjams. Stengiamės rasti balansą tarp paveldo ir eksperimento, rengdami kūrėjus ateičiai“, – sako jis. 

Šio mėnesio pabaigoje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyksiantis kompozicijų vakaras taps erdve jauniesiems menininkams ieškoti savo braižo. „Tai vakaras, kuriame gali klysti, ieškoti, atrasti, gryninti“, – priduria pašnekovas. Vis dėlto jis neabejoja: tvirti pagrindai yra būtina kūrybos sąlyga. „Mūsų mokykla ugdo klasikinį paveldą – tai mūsų misija. Be pamatų namo aukščio neišgausi“, – pabrėžia jis.

E. Butkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvos baleto lygis šiandien yra aukštas ir matomas tarptautinėje erdvėje. „Tai rodo ir mūsų mokyklos mokiniai, šokantys užsienio šalių baleto trupėse, ir Martyno Rimeikio spektakliai, transliuojami tarptautinėse platformose, tokiose kaip „Mezzo“ ar „Arte“ – tai didelis įvertinimas“, – teigia jis.

Svarbiu veiksniu jis laiko visos sistemos vientisumą – nuo ugdymo iki profesionalios scenos. „Labai svarbu, kad visos grandys būtų stiprios – tiek būsimi pedagogai, tiek patys šokėjai. Man svarbu, kad kuo daugiau buvusių mokinių stotų į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o vėliau grįžtų kaip pedagogai. Tęstinumas čia esminis“, – sako jis.

Lietuvos baleto bendruomenės stiprybę, anot jo, rodo ir vietiniai šokėjai trupėse. „Turime tris miestus, kuriuose yra baleto ar šiuolaikinio šokio pastatymus nuolatos rodantys teatrai – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą – ir tai yra gausiausia sistema Baltijos šalyse. LNOBT trupėje apie 60 procentų sudaro lietuviai, kurie atitinka aukščiausius techninius ir aktorinius reikalavimus“, – pažymi pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžia, kad nacionalinė scena pasižymi universalumu: „Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare yra ne tik klasika, bet ir šiuolaikiniai pastatymai – tai rodo mūsų artistų lankstumą.“

Balerinos kasdienybė: pažinti savo kūną ir jį išbudinti

Diskusijoje dalyvausianti Kristina Gudžiūnaitė išsiskiria techniniu tikslumu, muzikalumu ir scenine raiška, kurie atsiskleidžia tiek soliniuose pasirodymuose, tiek ansambliuose. Savo veikloje ji prisideda prie Lietuvos baleto scenos formavimo, dalyvaudama spektakliuose ir projektuose, kurie apjungia klasikinį repertuarą ir šiuolaikines interpretacijas.

K. Gudžiūnaitė pastebi, kad visuomet yra svarbu pažinti istoriją, kad ir kokia sritis tai bebūtų. „Ruošdamasi spektakliui, stengiuosi peržiūrėti maksimaliai daug senųjų įrašų. Atlieku savo paiešką, tyrimą, kad galėčiau susidėlioti mintyse vidinį, psichologinį personažo portretą. Remiuosi knygomis, domiuosi muzikine puse“, – pasakoja ji.

Kalbėdama apie kasdienybės profesinius iššūkius, K. Gudžiūnaitė akcentuoja repeticijas: „Pasirodymai žiūrovams jau yra kaip šventė, jau daliniesi tuo, ką esi sukaupęs. Iki tol reikia save išbudinti, motyvuoti tęsti kasdienį darbą, kuris nėra pats lengviausias. Tai yra fizinis krūvis. Mūsų instrumentas yra kūnas, su kuriuo reikia susipažinti, įsiklausyti, kaip jis šiandien jaučiasi, jį „išminkyti“. 

Balerina džiaugiasi galinti šokti įvairiuose spektakliuose – nuo klasikos iki eksperimentinio baleto, nuo „Miegančios gražuolės“ iki Ivano Perezo „Flesh“. „Esu dėkinga gyvenimui, kad galėjau išbandyti save skirtinguose amplua. Gebėjimas būti daugiaplaniu yra didelis privalumas“, – pripažįsta pašnekovė. K. Gudžiūnaitė tikina dar vis turinti svajonių vaidmenį, kurio nėra įkūnijusi, tačiau nenorinti jo įvardinti. 

Pašnekovė teigia, kad tokios diskusijos, kaip ši yra labai įkvepiančios: „Tokios temos apie baleto praeitį, dabartį ir ateitį bus aktualios visuomet. Tas „čia ir dabar“ tiek visuomet buvo, tiek ateityje bus aktualu“.

Pokalbio dalyviai – universalūs kūrėjai

Pokalbyje taip pat dalyvaus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis choreografas Martynas Rimeikis, pagrindiniai solistai Julija Stankevičiūtė, Edvinas Jakonis. 

Martynas Rimeikis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre yra vienas svarbiausių kūrybinių balsų. Anksčiau buvęs baleto solistas, šiandien jis formuoja teatro repertuarą bei estetinę kryptį.

Julija Stankevičiūtė – viena ryškiausių LNOBT baleto solisčių, dažnai atliekanti pagrindinius vaidmenis klasikinėse ir šiuolaikinėse baleto spektaklių interpretacijose. Jos repertuaras apima tiek lyrinius, tiek techniškai sudėtingus vaidmenis, o sceninis braižas siejamas su preciziškumu ir muzikalumu.

Edvinas Jakonis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto trupės solistas, kuriantis vaidmenis įvairiuose klasikiniuose ir šiuolaikiniuose pastatymuose. Jis vertinamas už stiprią techniką, sceninę ištvermę ir gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų choreografinių stilių.

Balandžio 28 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje įvyksianti diskusija „Lietuvos baletas: nuo paveldo iki eksperimentų“ yra nemokama, įėjimas atviras. Vėluojantys ilgiau nei 15 min. į renginį neįleidžiami.

Eligijus Butkus balete „Visur, kur mes nebuvom“. M. Aleksos nuotr.