Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda naujus mokslo metus ir, kaip ir kasmet, kviečia vaikus su šeimomis bei mokytojais dalyvauti edukacinėse veiklose. Šių metų naujovė – artėjančiai parodai sukurtos tikslinės kūrybinės veiklos, leidžiančios tyrinėti baimės reiškinį.
Iki šių metų pabaigos su šeimomis bus galima įvairiais rakursais patirti stop kadro technikos teikiamas galimybes bei pažinti muzikos pasaulį, o grupėms paruošta visa įvairovė veiklų programų.
Su muziejaus edukacinių programų koordinatore Alisa Rūta Stravinskaite bei edukatorėmis Emilija Višinskaite ir Egle Špokaite pasikalbėjome apie šių metų planus, darbo su grupėmis specifiką, abipuses pamokas ir naujas patirtis mokymuose bei „Kauno kultūros mugėje 2026“.
Prasidėjo nauji mokslo metai. Kokia edukacinė kryptis bus puoselėjama šiais mokslo metais Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus užsiėmimuose?
Alisa: – Šiais mokslo metais viena svarbiausių mūsų edukacinės programos krypčių bus susijusi su spalio 29 dieną muziejuje atidaroma tarptautine paroda „Tapk Kaligariu! Virtualusis kabinetas“. Paroda atsispiria nuo legendinio nebyliojo kino filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“, todėl edukacinėse veiklose atsiras galimybė kalbėti apie baimę, siaubą ir tai, kaip šios emocijos perteikiamos kine bei vaizdu.
Pristatysime ir naują stop kadro animacijos užsiėmimą, kuriame dalyviai galės ne tik susipažinti su animacijos kūrimo principais, bet ir kūrybiškai tyrinėti baimę – kaip ją įsivaizduojame, kaip galime ją vizualizuoti ir paversti savo kuriamos istorijos dalimi.
Emilija: – Kviesime tiek mokinių grupes, tiek šeimas tyrinėti nebylųjį kiną ir kurti savo vizualius siaubo pasakojimus, įkvėptus parodoje pristatomo filmo „Daktaro Kaligario kabinetas“ estetikos ir veikėjų. Taip pat raginsime savarankiškai lankantis parodoje išbandyti edukacinius elementus, tyrinėti savo baimes ir drąsą.
Šeimos gali registruotis ir į kitus, jau tradiciniais tapusius „Šeimų šeštadienių“ užsiėmimus. Kokios jau išbandytos kūrybinės dirbtuvės laukia šeimų iki šių metų galo?
Emilija: – Šiemet šeimų šeštadienius skiriame susipažinimui su stop kadro animacija. Užsiėmimų metu kviečiame tyrinėti įvairius vizualinius būdus kurti tokio tipo animaciją ir į jos kūrimo procesą įsitraukti visiems šeimos nariams – kurti poromis su broliais, sesėmis, tėvais ar seneliais.
Užsiėmime „Prisimink močiutę“ kviesime kurti tūrinius personažus ir šeimos istoriją, „Menų sintezėje“ raginsime klausyti muzikinio kūrinio ir paversti jį vizualiu pasakojimu. Atsidarius naujai parodai, bus galima koliažo technika kurti savo siaubo istoriją, o, artėjant Kalėdoms, pasigaminti animacinį sveikinimą – judantį atviruką.
Bus tęsiami ir „Mažylių šeštadieniai“. Kas tai?
Eglė: – „Mažylių šeštadienis“ – jau ketvirtus metus vykstantis užsiėmimas šeimoms su mažamečiais vaikais. Šio „Garsų mišku“ pavadinto užsiėmimo metu, pasitelkiant įvairias žaidybines muzikines užduotis, vaikai tyrinėja ritminius instrumentus. Taip pat jie mokosi aktyviai klausyti, įvardyti tai, ką girdi, lavina ritmo pojūtį bei garso ir vaizduotės sąsajas.
Užsiėmimo erdvė – minkšta, saugi, pritaikyta neformaliam judėjimui patiriant aplinką. Tėvai, stebėdami savo vaikus, gali arba aktyviai dalyvauti kartu, padėti vaikui, kai jam to reikia, arba stebėti atsitraukus. Vis dėlto, smagiausia, kuomet visa šeima aktyviai įsitraukia – tokiu būdu ne vien mokomasi naujų dalykų, bet ir patiriamas kitoks laikas drauge.
Kokio amžiaus vaikams skirtos visos minėtos edukacinės veiklos? Pagal kokius kriterijus pasirenkamas rekomenduojamas amžiaus tarpsnis?
Eglė: – Į „Mažylių šeštadienio“ užsiėmimą kviečiame atvykti šeimas su vaikais nuo ketverių metų amžiaus – nuo vėlesniųjų darželio grupių iki priešmokyklines klases lankančių vaikų. Užsiėmimo užduotys yra sugalvotos remiantis 4–6 metų vaiko raidos bendraisiais požymiais – gebėjimu būti grupėje, socialiniais įgūdžiais, komandinių užduočių atlikimo galimybėmis ir kitais raidos aspektais.
Emilija: – Į šeimų šeštadienius kviečiame visus – nuo vaikų, kurie jau yra sulaukę 6 metų, iki vyriausių šeimos narių. Be šeimoms skirtų užsiėmimų, kviečiame atvykti mokyklinio amžiaus grupes. Užsiėmimus pritaikome pagal dalyvių amžių ir grupės poreikius – tiek pradinių klasių mokiniams, tiek V–VIII klasių, tiek VIII–XII klasių mokiniams. Taip pat turime užsiėmimų, tinkamų senjorų grupėms. Mielai kviečiame susisiekti – padėsime išsirinkti tinkamiausias veiklas pagal grupę, amžių ir poreikius.
O kokios yra edukacinių veiklų užsisakymo galimybės grupėms? Galima atvykti mokytojoms su mokiniais ar net švęsti gimtadienius?
Alisa: – Į muziejaus edukacinius užsiėmimus labai aktyviai atvyksta klasės ir kitos grupės. Turime tris edukatorius, todėl iš anksto suderinus galime priimti ir kelias klases vienu metu bei pasiūlyti joms skirtingas veiklas. Muziejaus edukacinių veiklų pasirinkimas gana platus – nuo kino ir animacijos iki teatro, muzikos ar scenografijos užsiėmimų.
Taip pat muziejuje galima švęsti gimtadienius. Pirmiausia gimtuvininkas ir svečiai dalyvauja pasirinktoje edukacinėje veikloje, o po jos suteikiame atskirą erdvę pačiai šventei. Stengiamės prisitaikyti prie grupės poreikių ir amžiaus, todėl veiklas galime pasiūlyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Kurios iš šių edukacinių veiklų yra populiariausios? Kaip manote, kodėl šios?
Alisa: – Viena populiariausių veiklų yra stop kadro animacijos dirbtuvės „Prisimink Močiutę“. Jose dalyviai susipažįsta su animacija, patys kuria personažus bei istorijas ir iš jų – savo trumpą stop kadro filmuką. Tai labai kūrybiškas procesas, kuriame galima dirbti su plastilinu, judinti personažus, fotografuoti kadrą po kadro ir iškart pamatyti, kaip nejudantys objektai ekrane atgyja.
Kita jau, galima sakyti, legendine tapusi edukacija – „Triukšmų įgarsinimas kine“, kurią veda ilgametę kino patirtį turintis muziejininkas ir edukatorius Vidmantas Kazlauskas. Jos metu dalyviai sužino, kaip kine kuriami įvairiausi aplinkos garsai, ir patys tampa kino „triukšmadariais“ – įvairiomis priemonėmis mėgina įgarsinti ekrane matomą veiksmą.
Manau, šios edukacijos tokios populiarios todėl, kad jose dalyviai ne tik klausosi, bet ir patys kuria, eksperimentuoja ir labai greitai pamato ar išgirsta savo kūrybos rezultatą.
Eglė: – Dauguma muziejaus edukacinių užsiėmimų grindžiami įkūnyta patirtimi, kai teorija čia ir dabar bandoma praktiškai. Pridurčiau, kad teatro temas nagrinėjantys užsiėmimai, tokie, kaip „Jaučio trobelė“, „6 elementai“ ir „Objektų teatras“ taip pat sulaukia daug dėmesio, yra vertingi savo turiniu – tiek teorine, tiek praktine dalimis.
Kitas užsiėmimas, kurį su kolegėmis nuosekliai kūrėme, siekdamos įveiklinti muziejaus turimas Mezeotekos atviras saugyklas – „Mano muziejus“. Dalyviams suteikiama galimybė apsilankyti muziejaus saugyklose, praktiškai patirti, kaip šiandien moderniomis priemonėmis yra saugomi artefaktai. Vėliau komandose kuriamas savas muziejaus prototipas, dalyviai kviečiami apmąstyti patį muziejaus fenomeną bei daiktų saugojimo prasmę, reflektuoti, kokie daiktai ar reiškiniai atspindėtų pasirinktą temą, kaip, pasitelkiant daiktus, sukurti paveikų pasakojimą.
Šis užsiėmimas taip pat po truputį kopia į populiariausių užsiėmimų viršūnę, tad šiemet labai viliamės dar didesnio augimo.
Kokie jūsų kaip edukatorių įspūdžiai iš bendravimo su grupėmis? Ar pastebite, kad kinta bendravimas su vaikais šiais stipriai ekranizuotais laikais?
Emilija: – Tiesa, kai kuriems užsiėmimų dalyviams sunkiau išlaikyti dėmesį, jie nori greitų rezultatų ir nepaliaujamų stimulų. Tačiau savo veiklose nereikalaujame užbaigto rezultato – mums svarbesnis pats procesas ir kūrybiško mąstymo ugdymas.
Praktinės veiklos, komandinės užduotys ir taktiliniai pojūčiai edukaciniuose užsiėmimuose leidžia šiek tiek atsiriboti nuo virtualaus pasaulio ir sugrįžti į savo mintis, kūniškus pojūčius bei jausmus. Ne vienas dalyvis po užsiėmimo padėkoja už kitaip praleistą laiką ir galimybę išbandyti naujas veiklas.
Eglė: – Kiekviena grupė yra labai skirtinga – ateidami atsineša ir savo grupės dinamiką, asmeninį vertybinį kontekstą. Svarbu ir tai, kaip grupė jau yra įpratusi bendrauti – kokie yra vyraujantys susitarimai bei elgesio modeliai. Kadangi užsiėmimas yra sinergija grįstas procesas, reikšmingas ir požiūris, su kuriuo dalyviai atvyksta.
Neišskirčiau ekranų kaip pastebimai didžiausią žalą keliančio faktoriaus. Greičiau vaikuose kartais pastebiu pertekliaus ir betikslio kultūros vartojimo apraiškas, kurios, matyt, atkeliauja iš asmens, šeimos ir bendros vyraujančios sociumo vertybių sistemos.
Kuomet daugumai pavyksta sustoti ir atsiriboti nuo bendrai visų patiriamo informacinio srauto, pavyksta sukaupti dėmesį ilgesniems intervalams, tuomet ir visos grupės darbas įgauna kitą kokybę. Tik, žinoma, sustojimui, įžeminimui reikia skirti laiko.
Emilija: – Pritariu, kuomet grupei pasiseka nurimti, vyksta susidomėjimu ir pagarba grindžiamas bendravimas, didelių iššūkių nekyla ir abipusiai galima mėgautis kokybišku procesu.
Kodėl šeimoms ar kitoms grupėms vertinga dalyvauti edukacinėse veiklose? Ką vaikams suteikia dalyvavimas jose?
Eglė: – Edukacinė veikla muziejuje yra itin kompleksiškas būdas lavinti visas bendrąsias, kompetencijomis grįsto ugdymo sritis. Muziejaus edukacinė veikla nėra vien sausas faktų išdėstymas. Visuose užsiėmimuose dalyvių laukia praktinės užduotys, taikome menu grįsto ugdymo principus. Žinios nėra tiesiog hierarchiškai bylojamos „iš aukščiau“, bet sukuriama galimybė praktiškai patirti vieną ar kitą fenomeną.
Kultūrinės edukacijos poveikis nėra matomas iš karto, tačiau nuolat praktikuojant kultūrines veiklas atsiranda tam tikros mąstymo, stebėjimo bei analizės jungtys, įgalinamas kūrybiškumas.
Emilija: – Taip, edukaciniai užsiėmimai suteikia ne tik naujų žinių ar įžvalgų, bet ir sukuria situacijas netikėtoms komandinėms veikloms su savo šeimos nariais įvairiosiomis nekasdieniškomis temomis.
Ar vaikai taip pat yra ir jūsų mokytojai? Juk procesas dažnai būna dvikryptis, galbūt iš vaikų lūpų išgirstate auksinių minčių, „nuogo karaliaus“ tipo pastebėjimų?
Emilija: – Išties, edukacinių užsiėmimų metu ne tik duodame, bet ir labai daug gauname. Mokymasis būna labai įvairus, grįstas bendru patyrimu ir diskusija, tad išgirstame įvairiausių įžvalgų ir įdomių požiūrio kampų.
Žinoma, grupės ir dalyviai būna labai įvairūs, skiriasi bendravimo dinamika. Tačiau smagu matyti, kaip ir patys jauniausi užsiėmimų dalyviai dažnai aiškiai geba įvardinti savo jausmus, moka reflektuoti, drąsiai dalintis mintimi. Toks atvirumas įkvepia.
Vasarą dalyvavote įvairiuose mokymuose. Kokie tai buvo mokymai ir kokios buvo mokymų temos? Kokios patirties juose pasisėmėte? Ką ir kaip planuojate pritaikyti praktikoje?
Alisa: – Liepos 28–31 dienomis Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus rezidencijų erdvėje „Kūrybatorija“, įsikūrusioje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, dalyvavome MARTA programos rezidencijoje „Edukatorius – kuratorius: pažinimo erdvė parodoje“. Man ši patirtis buvo labai vertinga ne tik dėl konkrečių mokymų, bet ir dėl galimybės susitikti su kitų muziejų edukatoriais ir atvirai pasidalyti bendromis darbo problematikomis – iššūkiais, su kuriais susiduriame muziejuose ir edukacijoje.
Daug kalbėjome apie edukatoriaus vaidmenį kuriant parodas, edukacinių elementų integravimą į ekspozicijas ir apie tai, kaip parodos turinį padaryti prieinamesnį bei įtraukesnį vaikams ir šeimoms. Buvo įdomu palyginti skirtingų muziejų patirtis, kartu ieškoti sprendimų ir praktiškai išbandyti įvairius metodus. Iš rezidencijos parsivežėme nemažai naujų žinių ir idėjų, kurias galėsime pritaikyti, kurdami savo edukacines programas ir prisidėdami prie būsimų parodų.
Emilija: – Taip, šioje rezidencijoje gilinome žinias, kaip edukacinius elementus pritaikyti parodose bei įsitikinome, koks svarbus edukatoriaus vaidmuo parodų procese ir bendro muziejaus įvaizdžio kūrime.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį dalyvavote „Kauno kultūros mugėje“. Kokios patirties pasisėmėte ten ir ką pristatėte? Galbūt gavote įkvėpimo, vertingų pastebėjimų, ką būtų galima papildyti, patobulinti ar idėjų naujoms edukacinėms veikloms?
Emilija: – Dalyvavimas mugėje tapo simboliškas, nes prieš šimtmetį muziejus buvo įkurtas Kauno mieste ir tik vėliau pradėjo veikti Vilniuje. Kauno kultūros mugė yra orientuota į kultūrines veiklas bendrąja prasme, tad svarbesnis aspektas buvo pristatyti muziejų Kauno auditorijai, kuriai jis visgi mažiau žinomas.
Alisa: – Buvo labai smagu susipažinti su Kauno auditorija ir papasakoti kauniečiams apie mūsų muziejų bei jo veiklas. Tokie renginiai išties mums svarbūs dėl galimybės išeiti už savo įprastos auditorijos ribų – pristatyti, ką veikiame Vilniuje, žmonėms, kurie galbūt muziejaus dar nėra aplankę.
Taip pat buvo labai įdomu susitikti ir pabendrauti su kitomis kultūros organizacijomis, pasidalyti patirtimis ir pamatyti, ką siūlo kolegos. Tokie susitikimai visada duoda naujų minčių ir leidžia į savo pačių veiklą pažvelgti šiek tiek iš šalies.
Kalbino ir tekstą parengė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.
Edukacinis užsiėmimas „Susikurk savo Bjaurųjį ančiuką“. Zenono Nekrošiaus, LTMKM nuotr.
