Nukopijuota
Keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944)
  • Nuo 2022-11-04
  • Iki 2022-11-20
  • Didžioji g. 18, Vilnius

Lapkričio 4 d. Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo atkeliaus prie buvusio kino teatro „Adrija“ („Spalis“, Didžioji g. 18), Vilniuje kiną rodžiusio ilgiausiai – 70 metų.

Šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti, kaip atrodė nepriklausomos, tarpukario Lietuvos kino teatrai, jei ne Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas nuotraukų rinkinys.

Unikalios rinkinio fotografijos darytos šaliai jau praradus nepriklausomybę – 1942 metais, vokiečių okupantų įsakymu. Ir iki tol Lietuvoje veikę kino teatrai ne kartą skaičiuoti, jų turtas inventorizuotas, tačiau tik okupaciniam vokiečių režimui parūpo kino teatrus dokumentuoti  fotografuojant. Vokiečių įsakymą vykdė vietiniai miestų ir miestelių fotografai – kaip kas galėjo, su tuo, ką turėjo, taip ir įamžino karo dar nesugriautus kino teatrus, jų išorę ir vidų. Tarp jų ir modernistinės Kauno kino teatrų salės su ornamentuotais balkonais, naujuose Radviliškio, Utenos, Zarasų šaulių namuose įrengtos kino salės bei senutėliai kinematografai – Biržų „Žvaigždė“, Alytaus „Dainava“, Telšių „Džiugas“, Žagarės „Mėnulis“, Marijampolės „Palas“ ir kiti.

Iš kone 80 prieškario Lietuvoje veikusių kino teatrų didesnė dalis rodė filmus ir šalį okupavus sovietams, ir šių okupaciją pakeitus naciams. Kino teatrai tuo metu buvo tarsi slėptuvė nuo kraupios realybės – juose rodyti filmai nukeldavo į iliuzinį pasaulį, kuris padėdavo užmiršti slogias mintis, alkį.

Nespalvotose kino teatrų fotografijose, kuriose matomos tuščios, be žiūrovų erdvės, įamžintas ir nerimas. Dabar mums tai primena apie Lietuvos praradimus Antrojo pasaulinio karo metais: žuvusius žmones, išnaikintas ištisas bendruomenes.

Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną sugrįžus sovietams. Iš tarpukariu veikusių kino teatrų šiandien filmus galime žiūrėti vienintelėje Kauno „Romuvoje“.

Dvi savaites veikianti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ iškeliaus į Alytų, vėliau į Vilkaviškį. Kitais metais parodą numatyta nuvežti dar į septynis miestus ir miestelius.

Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas

Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis

Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis

Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė

Plakato autorius Marius Žalneravičius

Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė

Redaktorė Audrė Kubiliūtė

Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Alytaus miesto savivaldybė, LRT

Parodos rėmėjas: Vilniaus miesto savivaldybė

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Eiti prie įrankių juostos