Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus drauge su Lietuvos liaudies buities muziejumi birželio 3 dieną pristato parodą „NEPAPRASTO TEATRO NEPAPRASTA ISTORIJA. Viskas Apie Mataičių Teatro Spektaklį „Scenos Vaizdeliai“.
Ši paroda yra tarsi pirmoji dalis pasakojimo apie išskirtinį reiškinį Lietuvos kultūroje – Povilo ir Dalios Mataičių folkloro teatrą. 1968 m. savo veiklą pradėjęs kaip etnografinis ansamblis, 1974 m. tapo Lietuvos liaudies buities muziejaus Liaudies muzikos teatro trupe. 1978 m. rugpjūčio 5 ir 6 dienomis Klojimo teatre buvo parodytas trupės pirmasis spektaklis ,,Scenos vaizdeliai“.
Šiandien, kai perkainuojame daugelį meninių vertybių, parodos rengėjus suvienijo idėja prisiminti ir priminti kitiems Klojimo teatrą, tarsi gyvą paminklą praėjusio šimtmečio lietuvių teatrui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus vienintelis Lietuvoje turi unikalią, Povilo ir Dalios Mataičių padovanotą spektaklio ,,Scenos vaizdeliai” sceninių kostiumų kolekciją, kostiumų projektus, fotografijas, maketą, scenografijos detales, spektaklio vaizdo įrašus, afišas, programas, o Lietuvos liaudies buities muziejus turi puikius, prieš penkerius metus atstatytus unikalius Aristavėlės dvaro rūmus – vertingą baroko laikotarpio lietuvių medinės architektūros pavyzdį, savo dvasia ir istoriniu interjeru itin tinkamą tokiai parodai.
Dalia Mataitienė: ,,Nenorėjome apsiriboti vien šokiais ir dainomis. Knietėjo paliesti ir kitokią liaudies kūrybą. O klojimo teatras gimė į muziejų iš Utenos rajono Kirdeikių kaimo atgabenus seną aukštaičių klojimą. Jo erdvė, medžio ir javų kvapas tarytum įkvėpė senovinių vaidinimų teatro ieškojimams.“
Povilas Mataitis: ,,Scenos vaizdeliais“ pradėdami Klojimo teatre pirmuosius pasirodymus, sklaidydami nuo laiko pageltusius meninės kūrybos puslapius, kartu su žiūrovais norėtume nusikelti į XX a. pradžios lietuviškų vakarų laikus, išgirsti nors tolimą, tačiau nuoširdų estetinių ir etinių idealų aidą.“
,,Scenos vaizdeliai“- tai spektaklis-koncertas iš lietuvių dramaturgijos ir muzikos pradininkų kūrybos. Pirmoje dalyje skamba Miko Petrausko kūriniai, širdingai liejasi graudūs Antano Vienažindžio žodžiai, Adomo Mickevičiaus posmai, Stanislavo Moniuškos muzika. Antroji dalis sudaryta iš liaudiškų istorijėlių, paremtų folkloru. Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės monologas ,,Najiesi – nedėktuosi arba Selekcėjė kaštuons dakts“ – žemaitiško humoro ir išminties pynė lietuvių liaudies pasakų motyvais. Gyvasis paveikslas ,,Jis ir Ji“– prologas į Vaižganto ,,Negryną sąžinę“, kaimo turtuolės ,,sausų ašarų dramą“. Vaizdeliai ,,Gatvė“ ir ,,Žemės ar moteries“ – pamokanti seno jaunikio piršlybų istorija. D. Mataitienės scenovaizdis išradingas, atskleidžiantis liaudiškojo meno grožį, turintis simbolinę prasmę. Scena puošniai išdabinta spalvingomis gėlėmis, vainikais, pintais paukščiais, apšveista senoviniais žibintais. Vidury Klojimo scenos – ratas, nuo gilios senovės vadinamas ruzvelkiu. Ant jo pasodinta neišpasakytai didelė iš karklo vytelių nupinta Morė, vieną ranką iškėlusi taip, lyg reikalautų iš mūsų suklusti…
Parodos lankytojai dvaro interjero erdvėse pamatys dailininkės D. Mataitienės sukurtus spektaklio sceninius kostiumus, kostiumų projektus, spektaklio scenografijos maketą. Patogiai įsitaisę pasižiūrės spektaklio vaizdo įrašus. Beje, ir patys galės įsiamžinti specialiai tam pritaikyto eksponato fone. Parodą papildo ir puošia fotomenininko Vaidoto Grigo ,,Scenos vaizdelių” fotografijos.
Dėkojame mūsų kolegėms iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Etninės kultūros ir antropologijos rinkinių tekstilės atkūrimo skyriaus specialistėms Daivai Onai Šopienei ir Alinai Žemienei už geranorišką pagalbą ir profesionalumą rengiant parodą ,,Nepaprasto teatro nepaprastas likimas. Viskas apie Mataičių teatro spektaklį ,,Scenos vaizdeliai”.
Parodos rengėjai:
Kuratorė Janina Armonaitė,
Menotyrininkė Ina Dringelytė,
Dailininkė, architektė Neringa Norvaišaitė,
Fotografas Vaidotas Grigas