Nukopijuota
PARODA „KINO TEATRAS – SLĖPTUVĖ NUO GYVENIMO“ (1939–1944) PANEVĖŽYJE
  • Nuo 2023-05-11
  • Iki 2023-06-15
  • Laisvės aikštė, Panevėžys

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus sukurta keliaujanti paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944) savo kelionę tęsia. Gegužės 11 d. jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Šiaulių atvyks į Panevėžį, kur mėnesiui sustos Laisvės aikštėje.

Lapkričio pradžioje Vilniuje priešais Rotušę įsikūrusi paroda po mėnesio pradėjo savo kelionę po Lietuvą. Per šešis mėnesius „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ be Vilniaus jau viešėjo Alytuje, Vilkaviškyje, Kaune, Raseiniuose. Šiuo metu stovi Šiauliuose, P. Višinskio aikštėje.

Parodos sumanymas kilo pradėjus tyrinėti muziejuje saugomą nuotraukų rinkinį, kurį sudaro apie 50 Lietuvos kino teatrų nuotraukų. Kino teatrai buvo fotografuojami 1942 m. vokiečių įsakymu, norint juos suregistruoti. Nuotraukų rinkinys unikalus tuo, kad Lietuvoje per daugiau nei šimtą metų kino teatrų specialiai beveik niekas nefotografavo. Nuotraukose užfiksuoti ir senieji kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Kybartuose, Marijampolėje, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei modernūs Kauno kino teatrai. Visi jie veikė tarpukario Lietuvoje, pirmos sovietizacijos ir nacių okupacijos metais.

Parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus. Kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai, kaip ir kiti žmonės, buvo to paties laiko įkaitai. Vieni ištrempti į Sibirą, kalinti ar nužudyti, kitiems jų buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais. Per karą nemažai kino teatrų nukentėjo, tačiau dalis jų toliau rodė kiną karui pasibaigus.

Parodai sukurtame animuotame nuotraukų filme galima pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų ir Panevėžio „Garsas“ – vienas iš trijų kino teatrų („Pasaulis“, „Menas“), kiną rodžiusių laisvoje Lietuvoje ir Antrojo pasaulinio karo metais. 1928 m. Respublikos g. atidarytas kino teatras iš pradžių vadinosi „Sirena“, vėliau, po rekonstrukcijos – „Forum“. Tik 1939 m., kai šeimininkais tapo Stasys Činikas ir Pranas Vanagas, kino teatrą pavadino „Garsu“. Septintajame dešimtmetyje buvusio kino teatro vietoje pastatytas modernus kino teatras tuo pačiu pavadinimu. Čia kinas buvo rodomas iki 2021 m.

Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“, kuri įrengta transformuotame jūriniame konteineryje, suteikia galimybę šiandienos žmonėms, gatvės praeiviams ne tik susipažinti su Lietuvoje buvusiais kino teatrais, bet įnirus vidun, nusikelti į praeities laiką. Ekrane rodomas 1939–1944 m. istorinius įvykius, nuotaikas atspindintis 15 minučių filmas. Paroda sumanyta, kaip seansas, kuriam pasibaigus įsijungia šviesa ir per pertrauką galima patyrinėti laiko liniją, skirtingų metų kino afišas, repertuarą, susipažinti su kino teatrų brėžiniais, reklama, istorinių įvykių fiksuotojais – kino operatoriais.

Paroda sukurta kaip amfiteatrinė kino teatro erdvė, ji išsiskiria ir savo išoriniu grafito piešiniu. Ant konteinerio šonų nupiešti kino salėje sėdintys žiūrovai, tarp kurių ir keturios itin populiarios to meto kino žvaigždės – Shirley Temple, Eugeniusz Bodo, Marlene Dietrich, Jadwiga Smosarka (Barboros Radvilaitės vaidmenyje). Trijų aktorių likimus taip pat pakoregavo Antrasis pasaulinis karas.

Paroda veiks ištisą parą, todėl apžiūrėti ją galima ne tik specialiai, bet neplanuotai, einant pro šalį. Ji prieinama visiems ir yra nemokama. „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ sumanyta ir kaip integruota pamoka moksleiviams.

Kuratoriai: Sonata Žalneravičiūtė, Audrius Dambrauskas
Architektai: Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Vaizdo režisierius Jonas Juozapaitis
Grafikos dizainerė Elena Kanarskaitė
Plakato autorius Marius Žalneravičius
Grafičio autoriai: Žygimantas Amelynas, Justina Sendravičiūtė, Lauryna Stankūnaitė
Redaktorė Audrė Kubiliūtė
Parodos partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno miesto savivaldybė, LRT.

FOTO: Sonata Žalneravičiūtė