Paroda „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Legendinio spektaklio kelionė“ žadina atmintį, nukelia į tą dešimtmetį, kai 1994-aisiais režisieriaus Rimo Tumino spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“, sukurtas pagal Grigorijaus Kanovičiaus romanų „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“ dilogiją tapo Lietuvos kultūros istorijos reiškiniu, plačiai nuskambėjo teatro pasaulyje.

Ir štai dabar, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, vėl skamba – šįkart jau parodų salėje – Fausto Latėno muzika, muziejaus lankytojai turi unikalią galimybę iš arti pamatyti spektaklio kostiumus, rekvizitą, scenografijos detales ir net… klestelėti ant garsiojo suolo. Ant jo tarsi paukščiai nutūpdavo trys Miškinių žydai, susiruošę nupeipusios kumelės traukiamu vežimu keliauti į Vilnių. Ant šio suolo rypuodavo Sigito Račkio akmentašys Efraimas Dudakas, sielodamasis dėl savo sūnaus Hiršos, šovusio į Vilniaus generalgubernatorių, likimo; iškalbingai tylėdavo Vytauto Grigolio vandenvežys Šmulė Senderis, mąstydamas apie Amerikoje gyvenantį sūnų, jo didelį automobilį, auksinį laikrodį ir svajojantis, kad ant jo antkapio iškaltų „misteris“; spirgėdavo Gedimino Girdvainio elgeta Avneris Rozentalis, vis prisimindamas savo bakalėjos parduotuvėlę, sudegusią su visomis razinomis ir cinamonu… Dar tas suolas mena Vytauto Šapranausko Chloinę-Genechą ir jo žydiškus anekdotus…

Kodėl dabar prisiminėme spektaklį ir jam skiriame ekspoziciją? Todėl, kad Valstybinis Vilniaus mažasis teatras ir verslininkas Daumantas Levas Todesas padovanojo muziejui spektaklio kostiumų, didžiąją dalį rekvizito, scenografijos fragmentų. Nudžiugino. Sujaudino. Ir – įkvėpė surengti parodą, kuri primintų ir legendinį spektaklį, ir jį kūrusias iškilias teatro asmenybes.

Net trys menininkai – režisierius Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir aktorius Gediminas Girdvainis – už spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ 1995 m. pelnė teatralų teiktus „Kristoforo“ apdovanojimus.

„Nusišypsok mums, Viešpatie“ buvo tarp pastatymų, už kuriuos Rimui Tuminui 1994-aisiais buvo paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Ir kiti spektaklio kūrėjai, tiesa, skirtingais metais už nuopelnus Lietuvos menui buvo įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija: scenografas Adomas Jacovskis – 2000 m., inscenizacijos bendraautoris Almantas Grikevičius – 2009 m., kompozitorius Faustas Latėnas – 2013 m., rašytojas Grigorijus Kanovičius – 2014 m.

Paroda veiks Zarasų krašto muziejuje, nuo 2026 m. kovo 13 d. iki balandžio 30 d. Zarasai pasirinkti neatsitiktinai – prieš septyniasdešimt metų, 1956-ųjų pavasarį, netoli Zarasų, Dusetose, gimė, o po kelerių metų Zarasuose apsigyveno Latėnų šeima. Zarasuose Faustas pradėjo lankyti vidurinę ir vaikų muzikos mokyklas. Pastarajai 2022-aisiais suteiktas Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos vardas! O šiais metais kompozitoriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Faustui Latėnui (1956–2020) būtų sukakę septyniasdešimt metų! Šį garsaus kompozitoriaus jubiliejų Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Zarasų Fausto Latėno meno mokykla ir Zarasų krašto muziejus minės renginiais, kurie vyks parodos „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Legendinio spektaklio kelionė“ erdvėje. Čia, tarp 1994 m. pastatyto spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“ scenografijos detalių, rekvizito, kostiumų ir nuotraukų skleidžiasi kompozitoriaus Fausto Latėno ir jo bičiulių bendraminčių – režisieriaus Rimo Tumino, scenografo Adomo Jacovskio kūrybos dvasia.