2021 m. Jašiūnų dvare eksponuota paroda „ XIX a. Vilniaus muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ toliau tęsia savo kelionę po Lietuvos dvarus ir atkeliavo į Alantos dvarą. Iki pat XIX a. dėl susiklosčiusių politinių, ekonominių ir socialinių aplinkybių dvarai buvo vieni iš pagrindinių kultūros židinių, kurių savininkai ne tik „vartojo“ kultūrą, bet neretai ir patys kūrė – rašė knygas, muzikavo, būrė orkestrus, atsikviesdavo muzikantus, mokindavo muzikos vietinius. Neretai dvaruose leisdami tik šiltąjį metų laiką, rudenį sugrįždavo į miestus – Vilnių, Varšuvą ar keliaudavo į tolimesnes Europos sostines, kurortus, lankydavo koncertus, spektaklius. Sovietiniu laiku apleisti ir suniokoti dvarai dabar pritaikyti visuomenės reikmėms vėl atlieka aukštesnės kultūros nešėjo ir kultūros paveldo saugotojo statusą.

Pagrindiniai parodų „ XIX a. Vilniaus muzikinio ir teatrinio gyvenimo atspindžiai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių“ eksponatai yra XIX a. Vilniaus miesto afišų kolekcija. Tai vienas seniausių ir gausiausių (2400 vnt. skirtingų afišų) Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomų rinkinių, pasakojančių apie XIX a. Vilniuje vykusį kultūrinį gyvenimą ir daugialypes tarpkultūrines sąsajas. XIX a. Lietuvos istorija yra okupuoto krašto istorija. Po Lietuvos-Lenkijos Respublikos padalinimo 1795 m. didžioji Lietuvos teritorijos dalis atsidūrė Rusijos imperijoje. Iš jos okupacijos Lietuva išsivadavo tik 1918 metais, paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. XIX a. Lietuvos kultūrai buvo suduoti du itin skaudūs smūgiai: numalšinus 1831 m. sukilimą, 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas, o numalšinus 1863 m. sukilimą, uždrausta lietuviška spauda (1864–1904). Uždraudus lietuvių kalbą lotyniškais rašmenimis, carinė valdžia reikalavo rašyti kirilica. Todėl iki 1863 m. muziejuje esančios teatro vaidinimų, koncertų bei kitokio pramoginio turinio afišos yra išspausdintos lenkų arba lenkų ir rusų kalbomis, o afišos, kviečiančios į kultūrinius renginius po 1863 m., išspausdintos tik rusų kalba.

Nepaisant rusifikacijos, XIX a. afišų turinys atspindi gausias to meto tarpkultūrines sąsajas, kurios visų pirma skleidėsi europinėje erdvėje. To meto Vilniaus publika, kaip ir kitų Europos sostinių publika, žavėjosi Williamo Shakespeare’o, Nikolajaus Gogolio, Aleksandro Ostrovskio, Johanno Wolfgango Goethe’s, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Karlo Marijos Weberio, Gioacchino Antonio Rossinio, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Pierre-Augustin Caron de  Beaumarschais, Giovanni Boccaccio, Jean Baptiste Molière, Aleksander Dumas, Giuseppe Verdi ir daugelio kitų dabar ir tada garsių užsienio autorių kūriniais. Vilniaus miesto pramogų nišą nemaža dalimi papildė ir gastroliuojančių trupių pasirodymai iš Lenkijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos.

Alantos dvaro muziejuje eksponuojame XIX a. afišas bylojančias apie Vilniaus kultūrinį pramoginį gyvenimą nuo XIX a. pradžios iki 1863 m. sukilimo. Taip pat pristatome XIX a. išleistų muzikos natų rinkinį, kūrėjų portretus, muziejuje saugomus XIX a. muzikinius instrumentus, muzikines dėžutes, eksponuojame XIX a. išeiginiius kostiumus (suknelės, frakai), kuriuos parodai paskolino Aleksandro Vasiljevo fondas. Parodą papildo ir interaktyvi natų knygą, kai per atstumą „vartant“ natas skamba Vilniuje aštuoniolika metų gyvenusio ir kūrusio kompozitoriaus Stanislavo Moniuškos Vilniaus laikotarpyje sukurti kūriniai. Paroda eksponuojama XIX a. Alantos dvare. Tačiau dvaro aplinką ir atmosferą reikėjo susikurti patiems. XIX a. baldai, detalės atkeliavo iš privačių kolekcijų, na o dvaro savininkai įsikūrę salėse iš paveikslų stebi kaip mums pavyko. Ir Jūs atvykite pažiūrėti.

Parodos partneriai: Molėtų krašto muziejus,  Aleksandro Vasiljevo fondas

Parodos rėmėjas  Lietuvos kultūros taryba

Foto: Zenonas Nekrošius