Paroda „APGIEDOKIME PRŪSIJOS ŽŪTĮ“

Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, libreto autorius ir režisierius Povilas Mataitis, scenografijos ir kostiumų autorė Dalia Mataitienė. Spektaklyje skambėjo Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“ fragmentai.

Paroda, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinėms paminėti, kelionę po Lietuvą pradėjo 2023–aisiais metais Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau eksponuota Šilutės Hugo Šojaus muziejuje ir Dovilų etninės kultūros centre. 2024 m. sausio 10 dieną kviečiame į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų, kur vilniečiai ir miesto svečiai galės išvysti unikalius parodos eksponatus bei prisiminti senosios Prūsijos likimą. Iš Vilniaus paroda tęs kelionę į Molėtus ir Kėdainius.

Paroda „KLAJOJANČIOS ŽVAIGŽDĖS. ŽYDŲ TEATRAS LIETUVOJE 1907–1943 M.“

Parodoje pirmą kartą pristatytas vientisas žydų teatro Lietuvoje pasakojimas, parodantis ne tik ikonografinius eksponatus, bet per įvairių eksponatų visumą leidžiantis pažvelgti giliau į žydų teatro istoriją ir kultūrą, atskleisti jo tarptautiškumą. Parodoje eksponuojama virš 150 unikalių eksponatų: lietuvių ir jidiš kalbomis leistos spektaklių afišos ir programos, nuotraukos, dokumentai, ypač svarbūs Vilniaus geto archyvo eksponatai. Kuriant lankytojų potyrius, parodoje pasitelkti įvairūs eksponavimo būdai ir technologijos, šviesos, garso ir vaizdo instaliacijos.

Paroda „VILNIUS KINE“

Prisijungdamas prie Vilniaus 700-tųjų jubiliejaus minėjimo, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus surengė kino parodą „Vilnius kine“.

Parodos „Vilnius kine“ rengėjų pagrindinis siekis – parodyti Vilnių kaip kino herojų, laiko liudytoją. Buvo peržiūrėta gausybė filmuotos medžiagos – skirtingų metų kino kronikos, dokumentiniai, vaidybiniai filmai ir atrinkti fragmentai, kuriuose matomos įvairiausios Vilniaus vietos – nebeišlikęs arba gerai atpažįstamas architektūrinis paveldas, senamiesčio kiemai, kurių dauguma dabar tapo uždari, skirtingai atrodantys Gedimino, Trijų kryžių kalnai, nauji miesto rajonai, kurie mėgstami jaunosios kartos kino kūrėjų.

Paroda „KINO TEATRAS – SLĖPTUVĖ NUO GYVENIMO“ (1939–1944)

Jūriniame konteineryje įrengtoje parodoje norėta parodyti, kad ir laisvoje Lietuvoje, ir istorinių pervartų laiku kino teatrai dirbo, o kinas žmonėms buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, suteikusią progą bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus.

Primename, jog kovo 24 dieną muziejaus lankymas nemokamas.

Muziejaus darbo laikas 10.00 iki 16.00 val.