Prisiminsime aktorių Vytautą Šapranauską, Rimo Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ virtuoziškai vaidinusiu Chloinę-Genechą ir žaismingai porinusiu žydiškus anekdotus…

Aktorius Vytautas Šapranauskas (1958–2013)… Genialus, nepakartojamas komikas su tragiko siela… Ir visiškai nenuspėjamas scenos virtuozas, žavusis televizijos laidų vedėjas, reklaminių klipų veidas ar vaidybinių filmų personažas… Vienu žodžiu – Šapras. Būtent taip – „Šapras“ – pasirašė Vytautas, įteikdamas prašymą priimti į darbą Vilniaus mažajame teatre 1990 m.

O prieš tai buvo aktoriaus specialybės studijos Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Dar studentą Vytautą Šapranauską pakvietė vaidinti Vilniaus rusų dramos teatre (dabar Vilniaus senasis teatras). Čia dirbo 1977–1990 m., sukūrė nemažai vaidmenų, tarp jų įspūdingiausi: Azazelas režisieriaus Romano Viktiuko spektaklyje „Meistras ir Margarita“ (1988) pagal Michailo Bulgakovo to paties pavadinimo romaną, ir Pjeras režisieriaus Grigorijaus Gladijaus pastatyme „Kvietimas į ešafotą“ (1989) pagal Vladimiro Nabokovo kūrinį. Ypač žavėjo pastarasis vaidmuo; jį iki šiol prisimena ir žiūrovai, ir kolegos aktoriai. „Tai buvo kažkokių visiškai neįtikėtinų atradimų fejerverkas, – pasakoja Vilniaus senojo teatro aktorius Jurijus Ščiuckis. – Scenoje Vytautas Šapranauskas buvo visiškai atsipalaidavęs, – kurdamas personažą pynė pokštus, nevengė cinizmo, atvėrė personažo pažeidžiamumą…“

Vytautą įsidėmėjo ir režisierius Rimas Tuminas, – pakvietė į Vilniaus mažąjį teatrą. Šapras atėjo; ir čia, Mažajame, sukūrė savo įspūdingiausius vaidmenis legendiniuose Rimo Tumino spektakliuose. Tai: Piotras Trofimovas Antono Čechovo „Vyšnių sode“ (1990), Chloinė-Genechas spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal Grigorijaus Kanovičiaus romanus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir „Ožiukas už porą skatikų“(1994), kunigaikštis Zvezdičius Michailo Lermontovo „Maskarade“ (1997), Grorodničius Nikolajaus Gogolio „Revizoriuje“ (2001), kt.

Ir nors už kunigaikščio Zvezdičiaus vaidmenį Vytautas Šapranauskas buvo pripažintas geriausiu dramos aktoriumi ir jam 1997-aisiais įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, aktorius prisipažino, kad Chloinės-Genecho personažai spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ jam patys brangiausi.

Apie Šapro sukurtus Choinės-Genecho personažus Rimo Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklio aplinkoje, atkurtoje parodoje „Nusišypsok mums, Viešpatie. Legendinio spektaklio kelionė“ per Trečiadienio susitikimą kalbės Vytauto Šapranausko kolegos aktoriai iš Vilniaus mažojo teatro, bendramoksliai, bičiuliai ir, tikimės, jo talento gerbėjai, trokštantys išsakyti savo meilę ir pagarbą unikalioam, deja, deramai neįvertintam aktoriui.

Ką į tai atsakys Šapras, žvelgsiantis į mus iš ekrano?..

Susitikimas vyks Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus 201 salėje.

Renginį veda parodos kuratorė Liucija Armonaitė.

Trukmė: 1 val.

Kaina: muziejaus bilietas (suaugusiems 5 eur., senjorams ir moksleiviams 2 eur.)

Registracija: https://forms.gle/WaEjNx6qxKTMCwLC7

Informacija ir registracija: pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 17 val., tel. +370 616 711 33 arba el. paštu edukacija@ltmkm.lt

Nuotraukoje: Vytautas Šapranauskas Rimo Tumino spektaklyje „Nusišypsok mums, Viešpatie“. Vilnius, 1994 m. Gintaro Janavičiaus nuotr.