Gruodžio 5 dieną, 18 val., ketvirtadienį, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atsiveria paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI a.“. Tai – mėginimas naujausių laikų Lietuvos kultūros istoriją papasakoti per kūrybos laisvės ribojimų prizmę. Parodą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Muzeotekoje (įėjimas iš Klaipėdos gatvės), atidarys koncertinis Felikso Romualdo Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ ištraukų atlikimas. Pasirodys sopranas Kamilė Bonté, baritonas Steponas Zonys, pianistė Lina Giedraitytė.

Kompozitoriaus Felikso Bajoro „Dievo avinėlis“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pirmą kartą pastatytas pilna apimtimi lygiai prieš dvejus metus. Devintojo dešimtmečio pradžioje imtis partizaninės kovos tematikos buvo ganėtinai rizikinga. Koją į sceną pretendavusiam veikalui pakišo sovietinių valdininkų baimė dėl savo karjerų. Atidarymo metu operos muzikinę dalį atliks sopranas Kamilė Bonté, baritonas Steponas Zonys, pianistė Lina Giedraitytė.

Paroda veiks Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, senajame pastate – Mažuosiuose Radvilų rūmuose.

Apie aprodą:

Parodos kuratorių sumanymas išsiskiria užmojo pločiu, aprėpdamas ne vien šimtmečio trukmės laikotarpį, bet ir skirtingus meninės kūrybos žanrus: scenos ir ekrano menus, muziką ir dailę. Platesnė imtis leidžia geriau pamatyti, kad kūrybos laisvės ribojimai nėra vien kažkuriai vienai epochai, politinei sistemai ar konkrečiai vietai būdingas reiškinys, kad iš visuomenės ir politinės valdžios kylantis siekis nustatyti meninės raiškos ribas yra gana universalus modernybės atributas.

Vis dėlto pliuralistinės visuomenės ir demokratinių institutų kontroliuojama valdžia niekada neturėjo ir neturi tokių cenzūros priemonių, kokiomis disponavo autoritarinės ir totalitarinės XX amžiaus diktatūros. Šios parodos dėmesio centre tiek konceptualiai, tiek ir pagal joje eksponuojamų objektų kiekį taip pat atsiduria Lietuvos meno ir menininkų situacijos sovietmečiu.

Pasinaudodamas išplėtotu išankstinės cenzūros mechanizmu, sovietinis režimas turėjo beveik neribotas galimybes įtvirtinti tiek savo ideologinę programą, tiek jo stabilumą palaikančias konservatyvias socialines ir kultūrines normas. Sovietinės cenzūros vaizdinys turėtų būti matomas kaip horizontalus ratas, kuriame aktyviai veikia ir vienas kitą stebi mažiausiai trys veikėjai: administracinę galią turintys cenzoriai, menininkai ir jų kūrybos vartotojai.

Tokios stebėjimo rato situacijos parodoje atskleidžiamos per konkrečias cenzūrines istorijas. Jos sugrupuotos į septynis teminius blokus, pastarieji suskirstyti į tris skirtingus cenzūrinių intervencijų lygmenis: antropologinį, visuomeninį, meninio erdvėlaikio ir vaizduotės.

Parodoje eksponuojami: cenzūros leidimai kūriniams, kūrėjų pasiaiškinimai, suvažiavimų ataskaitos, laiškai, teismų nuosprendžiai ir kiti dokumentai, publikacijos spaudoje, afišos, scenarijai, kostiumų ir scenografijų eskizai, filmų ištraukos ir gausi nuotraukų kolekcija.

Parodos kūrybinė komanda:
kuratoriai – dr. Arūnas Streikus, dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Lina Kaminskaitė – Jančiorienė, dr. Goda Dapšytė –Šlektavičienė, dr. Ieva Pleikienė (1971-2024)
Architektai – TAKTAK
Dizaineriai – THE ⅃AƆITIЯƆ
Techniniai sprendimai – Audrius Janulevičius
Projekto vadovė – Nideta Jarockienė