-
19:00
Kaip kintančių laikų ir pažangos išraiška XX a. džiazas Europoje plėtojosi demokratiniu keliu žengiančiose valstybėse, kokia ir buvo pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940). Sovietmečiu džiazas laikytas sovietinei ideologijai nepriimtinu, svetimu reiškiniu. Visgi, politinio atšilimo metais oficialiai būrėsi orkestrai, bigbendai, galėję atlikti sudėtingus svingo eros užsienio autorių kūrinius; labiau su pramoga sieta šio žanro muzika skambėjo kavinių, restoranų programose – Geležinė uždanga nesugebėjo izoliuoti Lietuvos nuo laisvojo pasaulio. Džiazą groti, jo klausytis buvo ne tik madinga, džiazas tapo laisvės, rezistencijos išraiška. 1961 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (LMTA) suregta džiazui skirta konferencija ir koncertas, 1963–1965 gyvavo Vilniaus džiazo klubas, energetikų mieste Elektrėnuose surengtas pirmasis festivalis „Jaunystė’68“. 1971 m. koncertuoti pradėjo Lietuvos džiazo lyderiu tapes Viačeslavo Ganelino trio. Po ilgų sąstingio metų Vilniuje1977 m. įsteigta džiazo muzikos sekcija, 1980 m. surengtas tradiciniu tapęs Birštono festivalis, iki pat 1990-ųjų buvęs svarbiausiu šio žanro vėliavnešiu, festivalio scenoje pasirodė visi ryškiausi Lietuvos džiazo muzikantai.
Pranešėja Rūta Skudienė, muzikologė, muzikos leidėja, nepriklausomos muzikos įrašų leidyklos „Semplice“ įsteigėja. Buvusi Vilniaus plokštelių studijos (iki 1990 – firmos „Melodija“ padalinys) redaktorė. 1969–1971 m. grojo gitara Kauno merginų bigbyto grupėje „Eglutės“. Svetainės www.jazzhistory.lt sudarytoja ir straipsnių autorė.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus gegužės – birželio mėnesiais rengia susitikimų ir paskaitų ciklą, skirtą pokalbiams apie 1960-1990 metų muziką Lietuvoje, kurie atskleis, kaip džiazas, hipiai, bigbytas, rokas, pankrokas prisidėjo kovoje už Lietuvos laisvę.
Renginys nemokamas