Gabija: Pavažiuojam kelias stoteles troleibusu?
Perkūnas (susigriebia už ūsų): Ūsų? Aš nenoriu, kad ką nors darytumėt mano ūsams.
Barzdukas: Nelieskit Perkūno ūsų!
Į šių dienų Vilnių netyčia patenka lietuvių dievas Perkūnas. Čia jis užmezga ryšį su moksleiviais Gabija ir Vėjumi, kurie supažindina Perkūną su šiuolaikiniu pasauliu. Keliaudami po Vilnių jie sutinka vis daugiau mitologinių būtybių, mat šios ieško, kur dingo Perkūnas. Lietuvių dievai ir deivės susiduria su šiuolaikybe ir mokosi joje būti – pirmąkart važiuoja troleibusu, į rankas paima šiuolaikines technologijas, pamato šviesoforus, ragauja sumuštinių. Keistai atrodančiai kompanijai ima kilti klausimai – kaip smarkiai žmonės pasikeitė nuo tų laikų, kai dar meldėsi Perkūnui? Ar kai kuriose šiuolaikinėse veiklose galima rasti senosios lietuvių kultūros pėdsakų? Gal senovės tradicijos vis dar atsispindi mūsų kasdienybėje? Kaip jos pasikeitė ir prisitaikė prie šiandieninių žmonių ir jų įpročių?
Pjesės autorė: Urtė Sėjūnaitė
Skaito: Saulius Ambrozaitis, Džiugas Gvozdinskas, Inga Juškevičiūtė, Digna Kulionytė, Anastasija Marčenkaitė, Aurelijus Pocius.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Pjesė skirta 5-10 metų vaikams, bet tinka ir suaugusiems. Renginys nemokamas.