Šiais metas Vytautui Grigoliui (1951–2006), aktoriui, režisieriui, scenaristui, poezijos kūrėjui ir skaitovui, dainų atlikėjui, satyros trupių „Šlipsas“, „Salionas Brilijantinas“ spiritus movens, būtų sukakę 75-eri. Prieš dvidešimt metų V. Grigolis iškeliavo Anapilin, palikęs arti 100 vaidmenų Kauno, Vilniaus teatruose, sukūręs per 60 personažų vaidybiniuose ir televizijos filmuose ir – liko gyvas jį pažinojusių, mačiusių scenoje atmintyje. Apie teatro pasišventėlį, kilnų ir gražų žmogų tik ką pasirodė komunikacijos strategės ir mentorės Rūtos Grigolytės knyga „Vytautas Grigolis: Aš šalia – budžiu, tyliu“, kurią išleido leidykla „Interse“ (dailininkas Jokūbas Jacovskis).

Šios knygos pristatymo renginį Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje ves Nijolė Grigolienė, į knygos sutiktuves pakvietusi aktoriaus šeimos bičiulius, kolegas teatralus ir dukras su senelio nemačiusiais, jau ūgtelėjusiais vaikaičiais. Prisiminimus papildys V. Grigolio tekstais sukurtos dainos, skambės aktoriaus eilėraščiai, leidykla prekiaus knygomis. 

Knygos pristatymo išvakarėse – spausdiname Vytauto Grigolio eilėraštį ir kelias ištraukas iš leidinio apie išskirtinį kūrėją.

V. Grigolis

Paprasčiausiai – pasiilgau…

Žirgo, jo akių.

Pasiilgau ilgo ilgo kelio,

Ligi pat aušrų.

Pasiilgau liepų kvapo,

Svaigių nemigo naktų

Ir siauručio pievų tako,

Žinančio, kur tu.

Neiškosiu ir nešauksiu,

Gal sugrįši, gal ir ne,

Aš tavęs čionai palauksiu,

Saulės sklidinam sode.

Aš čia ilgesį žarstysiu,

Rankom, meilės kupinom,

Niekam nieko nesakysiu,

Išgyvensiu taip – tylom.

*

Jis turėjo gražų balsą – išskirtinį instrumentą, kurį labai mokėjo valdyti. Antras dalykas – jis buvo intelektualas: pats sugebėjo kurti ir rašyti, jis buvo puikus improvizatorius. Turėjo nepaprastą humoro jausmą, kas lietuvių aktoriams nebūdinga. Jie valdo daugiau butaforinį humorą, o Vytas – labai subtilus: jis viską darydavo rimtu veidu, bet beprotiškai juokingai.

Režisierius Jonas Jurašas

*

Vytas Grigolis – vienas kukliausių aktorių, kuriuos teko pažinti ir su kuriais buvo didelis džiaugsmas dirbti vaidinant Shakespeare̕̕̕̕̕̕ o „Ričarde III“, kurį režisavo Rimas Tuminas.

Visuomet atmintyje išliks toks vaizdas: kad ir kaip anksti ateitum į teatrą ir kaip vėlai iš jo išeitum, Grigolis dažniausiai sėdėdavo rūkomajame su pjese ir cigarete rankoje ir tyliai kažką galvodavo.

Savo gyvenimu Grigolis liudijo tą nelengvą aktoriaus kasdienybę, kurios didžiausią dalį sudaro sunkus darbas, tekstų mokymasis, nuolatinis gebėjimas būti tam tikros emocinės ir fizinės būklės, kuri yra neatsiejamas kūrybos variklis.

Aktorė Dalia Michelevičiūtė 

*

Brangus, gerbiamas, mylimas, didelis, kuklus žmogau, kaip kiti, turėjau laimės ir garbės šildytis tavo dosnaus talento užuovėjoje. Dabar, kai nelauktai palikai šią ašarų pakalnę, lieka išsakyti tai, ką tau esant kuklinomės. Tu – mūsų teatro garbė, sąžinė ir meilė. Tau už padovanotas laimės akimirkas būti šalia dėkoju.

Kompozitorius, atlikėjas, kabareto grupės „Salionas Brilijantinas“ narys Mikas Suraučius

Nuotraukoje knygos viršelyje – D. Matvejevo nuotr.