APIE FILMĄ:

Diagnozės kodas: 322
Rež. Dušan Hanák
Čekoslovakija | 1969 m. | 94 min. | slovakų k. | subtitrai lietuvių ir anglų k.

Debiutinis režisieriaus Dušano Hanáko filmas, psichologinė drama „Diagnozės kodas: 322“ (1969 m.) pasakoja apie Jozefą Lauko – vyrą, sužinojusį turint neaiškią ligą ir priverstą iš naujo įvertinti savo gyvenimą, praeities sprendimus bei moralines atsakomybes. Lauko situaciją traktuoja ir kaip bausmę už praeities darbus, ir kaip galimybę išsivaduoti nuo kaltės jausmo, išvalyti sąžinę. Koliažo struktūrą primenantis filmas buvo įkvėptas Jano Johanideso novelės „Jūros šaltiniai traukia narą“, tačiau išplečia personažo portretą įtraukiant jo politinius veiksmus ir pažiūras.

7 dešimtmetyje, kuomet jau aktyviai kūrė Čekoslovakijos Naujosios bangos režisieriai Milošas Formanas, Jiří Menzelis ir Věra Chytilová, Prahos FAMU mokykloje brendo nauja kūrėjų karta. Tarp jų buvo ir Hanákas. Filmą „Diagnozės kodas: 322“ jis pradėjo kurti tuo metu, kai Čekoslovakija išgyveno didžiausią pakilimą ir politinio atšilimo laikotarpį, tačiau baigė tik įsigalėjus komunistiniam režimui. Nors scenarijus buvo patvirtintas 1967 m., filmavimas prasidėjo tik po Prahos pavasario. 1969 m. filmas slapta buvo išgabentas į Manheimo tarptautinį kino festivalį, kur pelnė Didįjį prizą, tačiau savo šalyje buvo uždraustas, „padėtas į lentyną“ ir žiūrovus pasiekė tik 1990 m. po Aksominės revoliucijos. Šiame istoriniame kontekste filmas atspindi ne tik asmeninę pagrindinio veikėjo ligą, bet ir visuomenės krizę, socializmo bei totalitarinio režimo įtaką žmonių gyvenimams. Hanákas savo darbuose nuolat domėjosi autentiškais, vidinės laisvės nepraradusiais žmonėmis, o „Diagnozės kodas: 322“ išlieka vienu ryškiausių Čekoslovakijos Naujosios bangos kino pavyzdžių. 2021 m. Slovakijos kino kritikai ir tyrėjai šį filmą išrinko geriausiu pirmojo šalies kinematografijos šimtmečio filmu.