Spalio 14 d. Muzeotekoje (Vilniaus g. 41) „Taip toliau“ kino klubą tęsiame su režisierės iš Irano Marvos Nabili filmu „Užantspauduota žemė“, kurio ji taip ir neparodė savo gimtojoje šalyje. Filmą pristatys ir diskusiją po filmo moderuos žmogaus teisių specialistė Goda Jurevičiūtė.

APIE FILMĄ:

Užantspauduota žemė (The Sealed Soil)

Rež. Marva Nabili

Iranas | 1977 | 91 min. | farsi k. | subtitrai lietuvių ir anglų k.

Aštuoniolikmetė Rū Bekeirė atsisako paklusti tradicijai – sulaukusi santuokinio amžiaus, ji yra spaudžiama pasirinkti vieną iš jai siūlomų jaunikių. Atkaklų merginos siekį būti nepriklausoma artimieji palaiko demoniško apsėdimo požymiu ir kreipiasi į egzorcistą, kad išlaisvintų ją nuo „netinkamų“ minčių bei troškimų. Tuo pat metu regime kasdienį jos šeimos ir viso kaimo, kuriam valdžios įsakymu liepta išsikelti dėl modernizacijos projekto, gyvenimą. Ši istorija apie moterų autonomiją ir tylią vidinę revoliuciją, dėl atidumo kasdienybei bei meditatyvaus ritmo dažnai lyginama su Chantal Ackerman „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“.

Režisierės iš Irano Marva Nabili filmas „Užantspauduota žemė“ yra yra ankstyviausias pilnai iki šių dienų išlikęs moters režisierės ilgo metro filmas sukurtas Irane. Jis filmuotas 1976 m., Iraną dar valdant šahui, kuris kreipė šalį vakarietiškos modernizacijos keliu, bet kartu artėjant 1979 m. Islamo revoliucijai. Nabili net nebandė parodyti filmo gimtojoje šalyje. Susidūrusi su nepasitikėjimu moters sugebėjimu režisuoti ji negavo finansavimo, todėl filmavo „Užantspauduotą žemę“ slapta, su mažu biudžetu, 16 mm kamera ir neprofesionaliais aktoriais per 6 dienas nuošaliame kaime. Pati abejodama savo šalies noru matyti istoriją iš skurdaus kaimo ir tokį Iraną rodyti pasauliui, ji išvežė medžiagą paslėpusi dvigubame lagamino dugne ir pabaigė filmą montuoti bei  kurti garsą jau grįžusi į Niujorką. Praėjus beveik penkiasdešimčiai metų, dėka skaitmeninės restauracijos filmas grįžta į pasaulio ekranus.