Rugsėjo 9 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Muzeotekoje (Vilniaus g. 41) žiūrėsime naujai restauruotą, neiškarpytą filmo versiją ir aptarsime, kodėl tuometinei karinei diktatūrai jis pasirodė amoralus ir pornografiškas bei kokie buvo pačios režisierės tikslai, kuriant šį filmą.

APIE FILMĄ:
Vyrai mano gyvenime (Os Homens Que Eu Tive)
Rež. Tereza Trautman
Brazilija | 1973 | 85 min. | portugalų k. | subtitrai lietuvių ir anglų k.

Piti ir Dodžis gyvena atviroje santuokoje. Piti myli ir yra mylima, kiekvienam leidžiama turėti viską iš visų kitų ir judėti toliau, kai to norisi. Atvirumas atrodo beribis. Tačiau ilgainiui Piti nutaria leistis į gilesnio savęs pažinimo kelionę.

Brazilų režisierei Terezai Trautman tebuvo 21-eri, kai ji sukūrė šį maištaujantį prieš varžančias visuomenės normas filmą. Jame ji ne tik be kompromisų tyrinėja poliamoriškus santykius, bet ir įgalina savo heroję Piti pasipriešinti mačo žaidimų taisyklėms ir suteikia laisvę būti nepatenkintai tuo, ką siūlo visi jos vyrai.

Spalvingas ir atviras filmas, kupinas seksualumo, romantiškų santykių, draugystės ir saviraiškos paieškų, po premjeros 1973 m. tris savaites buvo sėkmingai rodytas Brazilijos kino teatruose, tačiau tuometinė karinė diktatūra filmą uždraudė. Atlaisvėjus suvaržymams, 1980 m. filmas buvo parodytas iš naujo, tačiau stipriai iškarpytas. Praėjus 50 metų nuo filmo sukūrimo, Cinemateca Brasileira restauravo pilną versiją, tapusią aktualumo nepraradusiu atradimu žiūrovams visame pasaulyje.