Nukopijuota
Pirmieji žingsniai. Pirmasis lietuvių profesionalus baleto spektaklis „Kopelija“
Parodą parengė Nideta Jarockienė, nuotraukos iš muziejaus rinkinių
Pirmieji žingsniai
Pirmasis lietuvių profesionalus baleto spektaklis „Kopelija“ 1925 m. gruodžio 4 d.

Valstybės teatro direktorius 1925 m. rudenį Švietimo ministerijai pranešė, kad iš Sankt Peterburgo atvykęs Marijos operos ir baleto teatro baletmeisteris Pavelas Petrovas baigia ruošti klasikinį trijų veiksmų prancūzų kompozitoriaus L. Delibes’o baletą „Kopelija“. Balete pasakojama apie tai, kaip Francas, susižadėjęs su Svanilda, įsimyli lėlių meistro Kopelijaus sukurtą lėlę automatą, kuria spektaklio antrame veiksme apsimeta paskui Francą Kopelijaus dirbtuvėn įsmukusi Svanilda. Jos apgaulei išaiškėjus, spektaklis baigiasi susitaikymu, Franco ir Svanildos sutuoktuvių puota. P. Petrovas pasirinko L. Delibes’o „Kopeliją“ neatsitiktinai: jis gerai žinojo baleto choreografiją, mat šis kūrinys buvo nuolatiniame Marijos operos ir baleto teatro repertuare, ir dar, spektaklis nereikalavo to, ko labiausiai trūko besikuriančiam Lietuvos baletui – didelio šokėjų būrio, sudėtingų dekoracijų ir kostiumų. Valstybės teatre baleto premjera turėjo įvykti 1925 metais, ketvirtadienį, lapkričio 26 dieną, tačiau dėl pavėluotai iš Paryžiaus išsiųstos partitūros ir kostiumų pirmąjį baleto spektaklį teko savaitei atidėti. Pirmasis baleto spektaklis su dideliu pasisekimu Valstybės teatre įvyko gruodžio 4 dieną žiūrovų pilnoje salėje. Tai buvo didelė
šventė visam teatrui, todėl ne veltui prieš spektaklį maestro K. Petrauskas visus šokėjus nuoširdžiai pasveikino ir įkvėpė puikiam pasirodymui. Pakilios nuotaikos iškilmingoje premjeroje orkestrui dirigavo J. Tallat-Kelpša. Francą šoko P. Petrovas, Svanildą – O. Malėjinaitė, Kopelijų – Stasys Dautartas, Kopeliją – Veronika Girniūtė (Girnikaitė-Janušienė). Spektaklyje taip pat šoko J. Jovaišaitė-Olekienė, B. Kelbauskas, V. Fedoras-Sipavičius ir kiti būsimieji Valstybės teatro baleto trupės šokėjai. Pirmasis profesionalus baleto spektaklis „Kopelija“ susilaukė žiūrovų susidomėjimo, todėl repertuare išliko visą nepriklausomybės laikotarpį. Po šio spektaklio baletas Lietuvoje pradėjo populiarėti. 1925–1929 m. Pavelas Petrovas Valstybės teatre pastatė 13 baleto spektaklių ir 17 šokių operų spektakliams. Nuo 1931 m. Lietuvos baleto trupei vadovavo įžymūs rusų baleto artistai Vera Nemčinova, Nikolajus Zverevas, Anatolijus Obuchovas. Nuo 1937 m. baletus statyti pradėjo pirmasis lietuvių baletmeisteris Bronius Kelbauskas.

Jonas Bruveris
„Šitaip susidarė savarankiškas, savo repertuarą turintis lietuvių baletas, sumezgęs į tolimą praeitį nusidriekusią, tačiau vis trūkinėjusią šios teatro meno šakos Lietuvoje giją“

Pavelas Petrovas (1881/1882–1938 m.)

1900 m. baigęs Sankt Peterburgo teatro mokyklą dirbo Marijos teatre. Sukūrė baleto spektaklių Michailo teatre Sankt Peterburge, statė šokius operose, operetėse, dramos spektakliuose. 1925–29 m. dirbo Valstybės teatre Kaune, buvo pirmasis šio teatro baletmeisteris (pastatė 13 baleto spektaklių ir 17 šokių operos spektakliams), vadovavo baleto studijai, šoko baleto spektakliuose. Nuo 1929 m. gyveno Prancūzijoje.

  • iamge cap

Olga Malėjinaitė (1907–1939 m.)

Pirmoji profesionali lietuvių baleto artistė. 1918–22 m. mokėsi Petrogrado Marijos teatro (choreografijos) mokykloje pas Mariją Romanovą – žinomos rusų balerinos Galinos Ulanovos motiną. Nuo 1922 m. Kaune lankė O. Dubeneckienės baleto studiją ir šoko Valstybės operoje. Tuo metu ji buvo viena iš profesionaliausiai paruoštų lietuvių baleto šokėjų, todėl nuo 1925 m. Valstybės teatre sukūrė pagrindinius vaidmenis didelio pasisekimo sulaukusiuose baletuose: Svanilda (L. Delibes’o „Kopelija“ 1925), Liza (R. Drigo „Užburtoji fleita“ 1926), Odeta‑Odilija, Maša, Alyvų Fėja ir Princesė Florina (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras 1927, „Spragtukas“ 1928, „Miegančioji gražuolė“ 1934), Kolombina (R. Drigo „Arlekinada“ 1932), Kitri (L. Minkaus „Don Kichotas“ 1936). 1935 m. su lietuvių baleto trupe gastroliavo Monte Karle ir Londone.

„Ji buvo grakšti, elegantiška, švelni šokėja, turėjusi balerinai tinkamą išorę, kas labai derinosi su jos meniškais gabumais“ („Lietuvos žinios“, 1939).

  • Lorem ipsum

Stasys Dautartas (1899–1989 m.)

Teatro režisierius, dainininkas (tenoras), baleto artistas. Nuo 1922 m. vaidino Valstybės teatre, mokėsi jo baleto studijoje. 1930 m. baigė Kauno muzikos mokyklą. 1940 m. su kitais įsteigė Kauno muzikinės komedijos teatrą. Lietuvos operos ir baleto teatro režisieriaus padėjėjas (1953–69 m.). Režisavo ir statė operetes ir operas, pats jose dainavo.

Bronius Kelbauskas (1904–1975 m.)

Pirmasis profesionalus lietuvių baleto artistas ir pirmasis baletmeisteris. 1919–22 m. lankė baleto studiją Charkove, 1922–25 m.–O. Dubeneckienės baleto studiją Kaune. Stažavosi baleto studijose Paryžiuje ir Londone. Šoko Valstybės operos spektakliuose (1922–25 m.). Valstybės teatro (1925–44 m.), Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupės solistas ir baletmeisteris (1944–75 m.). 1935 m. su lietuvių baletu gastroliavo Monte Karle, ten solistas su teatro vadovybe pasirašė trijų mėnesių sutartį. Po trupės gastrolių Londone B. Kelbauskas pasiliko šokti žymaus impresarijaus René Blium’o „Ballet russe“ trupėje, gastroliavusioje Europos ir Afrikos miestuose.

Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė (1903–2000 m.)

Pirmoji p rofesionali l ietuvių b aleto a rtistė. V iena ž ymiausių c harakterinių šokių atlikėjų. 1919–20 m. Tbilisyje mokėsi italų šokėjos M. Perini, 1921–25 m. Kaune – O. Dubeneckienės baleto studijose. Nuo 1921 m. šoko Valstybės teatro (iki 1925 m. –Valstybės opera) operose, nuo 1925 m. ir baletuose. 1927–28 m. stažavosi M. Savickio baleto studijoje Paryžiuje. 1941–63 m. Lietuvos operos ir baleto teatro solistė. 1952–83 m. dėstė klasikinį ir istorinį šokį Čiurlionio menų mokykloje.

Vladas Fedotas-Sipavičius (1904–1992 m.)

Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Iki 1922 m. buvo Maskvos F. Koršo dramos teatro studijos aktorius. 1924–1936 m. – Kaune įsteigto Valstybės teatro režisierius, aktorius, baleto artistas, be to, Šaulių sąjungos eksperimentinio dramos teatro-studijos ir Pirmosios Kauno dramos studijos įkūrėjas ir vadovas. V. Fedotas-Sipavičius ne tik šoko pirmajame profesionaliame lietuvių balete „Kopelija“, bet ir režisavo pirmąjį lietuvišką filmą „Jonukas ir Onutė“ (1931 m.)

Eiti prie įrankių juostos