Arūnas Žebriūnas (1930 – 2013) – Lietuvos kino režisierius, dailininkas, scenarijų autorius.

 A. Žebriūnas 1955 m. baigė LTSR dailės institutą; įgijo architekto specialybę. Atėjo į Lietuvos kino studiją, kur kelerius metus dirbo dailininko asistentu, vėliau dailininku (filmuose „Marytė“, „Tiltas“, „Ignotas grįžo namo“, „Žydrasis horizontas“, „Julius Janonis“).

Kino režisūroje A. Žebriūnas debiutavo novele „Paskutinis šūvis“ filme „Gyvieji didvyriai“ (1960) ir iškart sulaukė pripažinimo, – filmas apdovanotas tarptautinių festivalių prizais. Vėliau su R. Vabalu režisavo „Kanonadą“, sukūrė dokumentinį filmą „Juodoji procesija“. 1964 m. A. Žebriūnas pastatė vieną poetiškiausių savo filmų – „Paskutinė atostogų diena“, pelniusį Lokarno (Šveicarija) kino festivalio prizą „Sidabrinės burės“ (1965); premiją Baltijos respublikų, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Taline (1965); Didįjį prizą Kanų (Prancūzija) jaunimo filmų festivalyje (1966). Sėkmė lydėjo ir kitus A. Žebriūno filmus, sukurtus vaikams ir jaunimui: „Gražuolė“ ir pagrindinio vaidmens atlikėja Inga Mickytė apdovanoti sąjunginiame festivalyje Minske (1970), „Naktibalda“ – kino festivalyje Baku (1974), „Riešutų duona“ įvertinta prizu Jerevane (1978). A. Žebriūnas – garsiojo (beje, kol kas vienintelio) lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka“, sukurto pagal Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“, režisierius, 1974 m. parsivežė prizą iš festivalio Frunzėje.

Tarp didelio populiarumo sulaukusių A. Žebriūno juostų – „Kelionė į rojų“, „Chameliono žaidimai“, televizijos filmai „Seklio Kalio nuotykiai“,  „Turtuolis vargšas“, kt. Iš viso A. Žebriūnas režisavo, parašė scenarijus ar dirbo dalininku 27-iuose vaidybiniuose, dokumentiniuose, animaciniuose ir televizijos filmuose. Tad neatsitiktinai 2010 m. A. Žebriūnui už nuopelnus Lietuvos kinui buvo įteikta „Auksinė gervė“, o 2011-aisiais kūrėjas apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma įspūdinga A. Žebriūno kūrybinio palikimo kolekcija: nuotraukos iš visų Lietuvos kino studijoje jo sukurtų vaidybinių filmų ir fotografijos, įamžinusios tų juostų darbo momentų atmosferą, dokumentai, apdovanojimai. Tarp jų – garsioji „Auksinė gervė”.