Algis Kariniauskas (1953 – 2009) – teatro dailininkas, tapytojas. 1978 m. baigęs Lietuvos valstybinį dailės institutą įgijo scenografo specialybę. Tais pačiais metais buvo paskirtas Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiuoju dailininku, juo dirbo iki 1984 m. 1984 – 1991 m. buvo Lietuvos valstybinio akademinio operos ir baleto teatro dailininkas – statytojas. 1987 – 1990 m. dėstė Lietuvos valstybiniame dailės institute, nuo 1999 m. – Vilniaus dizaino, nuo 2002 m. – Vilniaus kolegijoje. Nuo 1983 m.  – Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 1979 m.  – Lietuvos teatro sąjungos narys. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. A. Kariniausko kūryba dokumentuota Vokietijoje išleistame personaliniame video kataloge. Jis buvo pirmosios ir antrosios pasaulio Lietuvių dainų švenčių folkloro dienos renginių scenografas, tarptautinio folkloro festivalio Baltica 2005 renginių scenografas. 

Algis Kariniauskas kūrė scenografiją įvairaus žanro spektakliams, produktyviausias – XX a. 9 dešimtmetis. Svarbiausi kūriniai: Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – G. Puccini operai Džanis Skikis (1979 m.), B. Britteno operai Albertas Heringas (1981 m.), S. Korteso operai Motušė Kuraž (1982 m.), Lietuvos valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre – A. Bražinsko operai Kristijonas (1985 m.), W. A. Mozarto operai Vedybų vekselis (1986 m.), P. Čaikovskio baletui Spragtukas (1987 m. ), Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre – R. Kaškausko Kai vėl atskris drugelis… (1977 m.), Klaipėdos muzikiniame teare – W. A. Mozarto operai Sevilijos kirpėjas (1996 m.), A. Honeggero oratorijai Jeanne d‘Ark ant laužo (1998 m.), F. Leharo operetei Monmartro žibuoklė (1999 m.), V. Kuprevičiaus Batuotas katinas (2001 m.), Kauno kameriniame jaunimo yteatre – J. Cocteau Karalius miršta (1986 m.) ir kt. A. Kariniausko scenografijai būdinga linijinė dinamika, konstruktyvios kompozicijos ir smulkių elementų, santūraus kolorito bei spalvinių akcentų darna. 

Dailininkas bendradarbiavo su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, sudarydamas parodų Didžioji Lietuvos scena ir Lietuvių kūryba svetur ekspozicijas.