Nukopijuota
Kompozitoriaus Jono Bendoriaus rinkinys

Kompozitoriaus, dirigento, pedagogo Jono Bendoriaus (1889­­–1954) rinkinys – vienas gausiausių muziejuje. Jį 1965 m. perdavė J. Bendoriaus dukra Rūta Bendoriūtė. Šį rinkinį sudaro gausus įvairių dokumentų pluoštas, nuotraukos, muzikos kūrinių rankraščiai, studijų metų Varšuvoje ir Leipcige užrašai, įvairaus laikotarpio publikacijos, laiškai, taip pat – memorialiniai daiktai: natų stovas, batuta, Frederiko Šopeno graviūros reprodukcija, skulptūrinis rankos formos skambutis ir kt. Iš viso – 1969 eksponatai. Rinkinyje atsispindi įvairiapusė ir reikšminga J. Bendoriaus veikla Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo baruose.  

Jonas Bendorius gimė 1889 metais. 1899 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau privačiai mokėsi muzikos. 1907–1912 m. tęsė studijas Varšuvos muzikos institute. Pakviestas iš Varšuvos, 1910 m. kartu su chorvedžiu Albinu Iešmanta Marijampolėje pastatė kompozitoriaus Miko Petrausko operą „Birutė“. 

1912–1920 m. gyveno Marijampolėje. Dėstė muziką ir dainavimą mokytojų kursuose bei savo privačioje muzikos studijoje. 1920–1924 m. muzikos teorijos ir kompozicijos žinias gilino Leipcigo konservatorijoje. Grįžęs dėstė Kauno muzikos mokykloje, Kauno konservatorijoje, vargonininkų kursuose, Elenos Laumenskienės liaudies konservatorijoje. 

1940 m. su kompozitoriumi Konradu Kavecku įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki 1945 m. jai vadovavo. 1945 m. su kompozitoriumi Domu Andruliu įsteigė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą. 1945–1949 m. vadovavo Vilniaus konservatorijai, buvo Muzikos teorijos ir kompozicijos katedros vedėjas. 1949–1954 m. – Vilniaus konservatorijos dėstytojas. J. Bendorius buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, antrosios ir trečiosios dainų švenčių organizacinių komitetų narys.

Tiek studijų metais, tiek ir sugrįžęs į Lietuvą J. Bendorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo Varšuvos lietuvių draugijos nariu, „Dainos“, „Lietuvos kanklininkų“, „Lietuvių muzikų“ ir „Šv. Cecilijos vargonininkų“ draugijų pirmininku. Įvairiapusis išsilavinimas leido jam aktyviai reikštis įvairiose muzikos srityse – grojo vargonais didžiosiose Varšuvos bažnyčiose, vadovavo bažnytiniams ir „Gabijos“ mišriesiems chorams, rengė vakarus-koncertus, rašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnius, koncertų recenzijas.

Rinkinyje saugomi kompozitoriaus rankraščiai atspindi jo kūrybos palikimą: J. Bendorius harmonizavo lietuvių liaudies dainas, kūrė originalias dainas, giesmes chorui, rašė instrumentinę muziką. Jo sudarytas dainų rinkinys „Aušrelei beauštant“ (Marijampolė, 1920) buvo išleistas pakartotinai. J. Bendoriaus harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ atlikta 1971 m. ketvirtojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomas rinkinys liudija reikšmingą Jono Bendoriaus indėlį į Lietuvos aukštųjų muzikos mokyklų raidą, jo įvairiapusę ir kryptingą veiklą, turtinant Lietuvos kultūrinį ir muzikinį gyvenimą.

Eiti prie įrankių juostos